[Ostpreussens Schicksalsjahre 1944-1948]
LTRuth Kibelka nagrinėja komunistinės Rusijos 1945 m. prisijungtos Rytprūsių teritorijos istoriją. Lenkijai atitekusi Rytų Prūsijos dalis aplenkta. Karaliaučiaus ir Klaipėdos teritorijų vietos gyventojų 1945-1948 m. istorija tokiu plačiu pagrindu iki šiol dar nenagrinėta. Iš čia ir savaime suprantama istorinių palyginimų galimybė. Nors tiek Klaipėda, tiek Karaliaučius atiteko TSRS, (pasi)likusių vietos gyventojų likimas visiškai priešingas. Klaipėdoje jie žymiu mastu įtraukti į krašto ir miesto apgyvendinimo procesą bei integruoti į visuomenę. Kaliningrado srityje vokiečiai panaudoti tik kaip beteisė darbo jėga. Klaipėdiškiams 1947 m. pab. leista įgyti TSRS pilietybę, iš Kalingrado srities vokiečiai buvo deportuoti. Kai Kaliningrado, Maskvos ir Vilniaus archyvai tapo prieinami, iš istorikų pagrįstai laukiama ne tiek ano meto sąlygų ir aplinkybių aprašymo, kiek rimtos analizės, kodėl su vietos gyventojais taip kontrastingai elgtasi. Autorei tai pavyko tik iš dalies. Trūksta aukščiausiojo lygio sprendimų Maskvoje ir Vilniuje analizės. Autorė nurodo, kad slaptieji TSRS valdžios sprendimai ir su jais susiję dokumentai iki šiol neišslaptinti. Dėl to autorė negalinti pateikti galutinio atsakymo, kaip Kremliuje spręsta skirtingų Rytprūsių teritorijų įsisavinimo problema. Vietos medžiagos, įskaitant NKVD dokumentus, netrūksta, tačiau situacija Klaipėdos krašte recenzuojamame darbe išnagrinėta daug išsamiau, palyginti su procesais Kalingrado srityje. Vargana pastarojo krašto padėtis apibūdinama daugiau kaip kontrastas vietos gyventojams palankesniame Klaipėdos krašte. Kai ką autorei galima prikišti ir dėl mokslinio aparato. Kartais trūksta nuorodų, arba jos neinformatyvios. Moksliniai tyrimai išsamiai apibūdinti tik iki 1997 m., tad istoriografinė apžvalga kiek pasenusi.
ENRuth Kibelka investigates the history of the territory of East Prussia annexed by Communist Russia in 1945. The part of East Prussia taken by Poland is not mentioned. Although both Klaipėda and Königsberg were annexed by the USSR, the fate of their residents is completely different. In Klaipėda they were largely involved in the process of populating the region and the city and integrated in society. Meanwhile, in Kaliningrad Region Germans were only used as the labour force deprived of any rights. Klaipėda residents were allowed to acquire the USSR citizenship at the end of 1947, whereas Germans were deported from Kaliningrad. After the archives of Kaliningrad, Moscow and Vilnius became accessible, historians are reasonably expected to present a serious analysis of such a contrastive treatment of local residents rather than a description of conditions and circumstances. The author has only been partially successful. The study lacks the analysis of the highest level decisions in Moscow and Vilnius. The author indicates that the secret USSR decisions and related documents have not been unclassified so far. Thus, he cannot give a definite answer how Kremlin solved the problem of assimilation of different territories of East Prussia. The study does not lack local material, including the documents of the People’s Commissariat for Internal Affairs; however, it examines the situation in Klaipėda to a greater extent than the processes in Kaliningrad. The miserable situation of the latter region is described more as a contrast to Klaipėda Region. The scientific apparatus also contains flaws. The study sometimes lacks references or they are not informative. It only exhaustively describes the scientific research before 1997, and the historiographical overview is slightly outdated.
