Naujas "Lietuvos istorijos šaltinių" tomas (Kada šaltinėliai virs upe?)

LTDarbe pristatoma šaltinių publikacija „Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m.“ Kaip ir kitus panašaus pobūdžio leidinius šį sudaro pratarmė, įvadas, pradžioje pateiktas rankraščio apibūdinimas ir publikacijos parengimo principų paaiškinimas. Darbo pabaigoje skaitytojas ras žodynėlį, asmenvardžių ir vietovardžių rodykles. Pirmąją knygos dalį „Kauno dekanato vizitacija 1782 m.“, sudaro devyniolikos parapijų: Aukštadvario, Babtų, Darsūniškio, Gegužinės, Jiezno, Karmėlavos, Kauno, Kietaviškių, Panemunės, Paparčių, Prienų, Rumšiškių, Semeliškių, Skarulių, Stakliškių, Užuguosčio, Vandžiogalos, Žaslių, Žiežmarių-vizitaciniai aprašymai. Antrojoje dalyje „Kauno dekanato parapijų aprašymas 1784 m.“ pateikti jau dvidešimt dviejų parapijų (be išvardytų, dar apibūdintos Kazokiškių, Labūnavos ir Marijampolės parapijos) vadinamieji „topografiniai“ aprašymai, kuriuose dėmesys sutelktas į lakoniškus, primenančius kryžiuočių žvalgų XIV a. Lietuvos kelių aprašymus, vietovių apibūdinimus. Juose, akcentuojant komunikacijas, vardijami parapijos ribose esantys kaimai, miesteliai, artimiausios bažnyčios, keliai, ežerai, upės, miškai, malūnai ir pan. Publikuojamieji dokumentai atskleidžia plačią Lietuvos dvasinio gyvenimo panoramą ir kultūrinio bei socialinio landšafto topografiją. Be kilnojamojo turto, bažnytinių daiktų, ypač dominančių kultūros paveldo tyrinėtojus, čia rasime jau minėtų bažnytinių institucijų (altarijų, klebonijų, brolijų ir pan.) aprašymus. Juose pateikta informacija nešabloniška, aprėpianti platų istorinį kontekstą, dažnai individualizuota.

ENThe study presents the publication of sources “Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m.” [Visitation of Kaunas Deanery by Bishop Ignotas Jokūbas Masalskis in 1782]. Like other similar publications, this one contains a preface, introduction, description of the manuscript and explanation of the principles of preparation of the publication. A glossary and indexes of personal and place names are given at the end of the study. The first part of the book “Kaunas Deanery visitation in 1782” consists of visitation descriptions of 19 parishes: Aukštadvaris, Babtai, Darsūniškis, Gegužinė, Jieznas, Karmėlava, Kaunas, Kietaviškės, Panemunė, Paparčiai, Prienai, Rumšiškės, Semeliškės, Skaruliai, Stakliškės, Užuguostis, Vandžiogala, Žasliai, Žiežmariai. The second part “Description of Kaunas Deanery parishes in 1784” presents the so-called “topographical” descriptions of 22 parishes (besides the above mentioned ones, three more: Kazokiškės, Labūnava and Marijampolė), which focus on laconic descriptions of localities, resembling the descriptions of Lithuanian roads by Crusader scouts in the 14th c. They, pointing out communications, list villages, towns, nearest churches, roads, lakes, rivers, forests, mills, etc. within the territory of the parish. The published documents reveal a wide panorama of the Lithuanian spiritual life as well as the topography of a cultural and social landscape. Besides movable property and church items which particularly interest the researchers of cultural heritage, the book presents the descriptions of the mentioned church institutions (altarias, rectories, fraternities, etc.). The presented information is not stereotypical, covering a rather wide historical context and often individualised.