Lietuviškosios sovietinės nomenklatūros požiūris į ūkio valdymo permainas Sovietų Sąjungoje 7-ojo dešimtmečio viduryje

LT1965 m., po ūkinės reformos, Sovietų Sąjungoje pradėta ekonomikos valdymo centralizacija, sumažinusi Lietuvos valdžios institucijų galimybes daryti įtaką respublikos ekonominei plėtrai. Lietuvos sovietų socialistinės respublikos (LSSR) vadovybė – lietuviškoji nomenklatūra – atstovavo respublikos socialinius ir ekonominius interesus, iš kurių svarbiausieji buvo šie: mažinti sunkiosios pramonės plėtrą, teikiant prioritetus lengvajai bei maisto pramonei, spartinti infrastruktūros plėtrą ir kontroliuoti jos funkcionavimą, sparčiai vystyti socialinės infrastruktūros bei buitinės paskirties statybas. Straipsnyje didžiausiais dėmesys skiriamas sovietinės Lietuvos valdžios ekonominėms-administracinėms programoms ir iniciatyvoms, siekiant realizuoti respublikos ekonominius interesus; jos tapo LSSR miestų ir gamybos jėgų pasiskirstymo schemomis, kurias patvirtino Lietuvos Komunistų partijos Centro komitetas 1964 m., rūpintasi pramonės regionų formavimu, bandyta daug dėmesio skirti teritorijų planavimui ir respublikos Plano komiteto kompetencijų išplėtimui, Sovietų Sąjungai pavaldžių respublikinių susivienijimų steigimui.Šios respublikos vadovų iniciatyvos neatitiko Sovietų Sąjungos institucijų interesų, tokia padėtis apsunkino jų įgyvendinimą ir respublikos socialinių-ekonominių interesų realizavimą. Sovietinės Lietuvos administracijos ūkinės galios ribojimas sukėlė tam tikrą įtampą tarp lietuviškos nomenklatūros, respublikos ekonomistų ir sovietinių institucijų, pasireiškė Maskvos ministerijų ekonominės, socialinės bei ekologinės veiklos kritika, o prasidėjus pertvarkai ji netruko transformuotis į respublikos ekonominio savarankiškumo koncepciją. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Centrinė valdžia; Ekonominiai interesai; Ekonominė reforma; LTSR; Nomenklatūra; Pramoniniai regionai; Pramonė; Respublikinė Plano komisija; SSRS; Sovietinės institucijos; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); TSRS; Tarybų Sąjunga; Central Government; Economic Reform:Economic interests; Economic reform; Industrial Regions; Industry; Lithuanian SSR; Nomenclature; Planning Commission of the Republic; Soviet Institutions; Soviet Union; USSR.

ENIn 1965, as a consequence of the economic reform, centralisation of management of economy started in the Soviet Union, which reduced possibilities of the Lithuanian authorities to influence the economic development of the Republic. The Authorities of the Lithuanian Soviet Socialist Republic(LSSR) - the Lithuanian nomenclature - represented social and economic interests of the then Republic, the most important of which were the following: decreasing the rate of the development of large industry by giving priority to light and food industry, a rapid development of production infrastructure and the aim to keep its control within the competence of the authorities of the Republic, a rapid development of social infrastructure and construction for everyday purposes. Greatest attention in the article has been devoted to economic-administration programmes and initiatives of Soviet Lithuanian authorities by means of which it was sought to achieve that economic interests of the Republic should be realised; they are the scheme of the development of towns of the LSSR and the distribution of productive forces approved by the Central Committee of the Communist Party of Lithuania in 1964, the formation of industrial regions - "junctions", attempts to attach great significance to territory planning and to expand competence of the Planning Commission of the Republic, the establishment of republican associations subordinate to the Soviet Union.These initiatives of the authorities of the Republic were at variance with the interests of the institutions of the Soviet Union, which complicated their implementation, and at the same time the realisation of social and economic interests of the Republic. Limiting economic-administrative influence of the Soviet Lithuanian power in the Republic caused certain tension between the Lithuanian nomenclature, economists of the Republic and the soviet institutions, which manifested itself on the scientific and administrative level in criticising the economic, social and ecological activity of Moscow ministries, and after restructuring had begun it did not take long to transform itself into the concept of economic independence of the Republic. [text from author]