Lietuvos žydai, 1918-1940 : prarasto pasaulio aidas

LTŠis straipsnių rinkinys, kurio dauguma autorių vienaip ar kitaip susiję su žydų istorija, buvo sudarytas ir pirmą kartą išleistas Prancūzijoje 1996 metais. Studijoje siekta atspindėti „litvakų“ istorinį palikimą nuo jų pasirodymo šioje žemėje iki XX a. pabaigos. Ypatingas dėmesys skiriamas bendruomenės kultūriniams ir socialiniams reiškiniams bei jų permainoms. Vien dėl savo apimties veikalas negali pretenduoti į išsamų turtingos Lietuvos žydų istorijos nušvietimą, todėl galima pastebėti itin daug neatskleistų aspektų. Be įvadinių straipsnių, studiją sudaro keturios dalys. Reikia pasakyti, jog kai kurie straipsniai nepasižymi akademiškumu, o yra tik sentimentalus ekskursas po Lietuvos žydų istoriją, dažnai juose kartojami anksčiau suformuluoti teiginiai. Taigi knyga „Lietuvos žydai 1918-1940. Prarasto pasaulio aidas“ yra išlikusios atminties atspindys, suteikiantis dar vieną galimybę Lietuvos skaitytojams susipažinti su pranykusia žydų kultūra. Leidinio sudarytojai stengėsi pabrėžti „litvakų“ įnašą į Europos civilizaciją. Šis argumentas stiprinamas pateikiant kultūrinį arealo palikimą. Knygoje įvedamas Lietuvos skaitytojui dar nelabai žinomas terminas Litvakija, kurį pirmą kartą 1980 m. pavartojo Leonas Čertokas. Pratarmėje teigiama, jog šios virtualios šalies teritorijos didžioji dalis sutampa su LDK valdomis, o jos vardas niekuomet nebuvo įrašytas žemėlapyje ir jau nebeegzistuoja. Knygos sudarytojai, matyt, taip stengėsi pabrėžti, jog šioje teritorijoje gyvavo specifiška, vieninga žydų kultūra. Taigi kyla klausimas: kodėl pasirinktas būtent toks veikalo pavadinimas, skelbiantis, jog bus kalbama apie Lietuvos žydus 1918-1940 metais, o tai tik iš dalies atitinka knygos turinį?.

ENThis collection of articles, whose majority of authors are related to the Jewish history, was compiled and published for the first time in France in 1996. The study aims to reveal the historical heritage of Litvaks from their appearance until the end of the 20th c. Particular attention is paid to the cultural and social phenomena of the community as well as their changes. Alongside with the introductory articles, the study consists of four parts. Certain articles are not academic – they are merely a sentimental excursus to the history of Lithuanian Jews and they often repeat previously formulated statements. Thus, the book “Lietuvos žydai 1918–1940. Prarasto pasaulio aidas” [Lithuanian Jews in 1918–1940. The Echo of the Lost World] is the reflection of surviving memory which provides Lithuanian readers with another opportunity to become acquainted with the vanished Jewish culture. The compilers attempted to emphasise Litvaks’ contribution to the European civilization. This argument is strengthened through the presentation of the cultural heritage of the areal. The book introduces the term Litvakia, which is not very known to Lithuanian readers and which was first used by Leonas Čertokas in 1980. The preface says that the larger part of this virtual country territory coincides with the possessions of the Grand Duchy of Lithuania, and its name has never been indicated on the map and no longer exists. The compilers most probably attempted to emphasise that the specific unanimous Jewish culture existed in this territory. A question thus arises: Why namely this title of the treatise, which declares that the book is about Lithuanian Jews in 1918–1940 which actually only partially corresponds to the book content, has been chosen?.