Dramma per musica senojoje Lietuvoje
LTSenoji Lietuva pirmuosius muzikinius ryšius su Vakarais užmezgė vėlyvaisiais viduramžiais valdant Vytautui Didžiajam. Jo rūmų muzikantai lankėsi ordino pilyse, o ordino magistras keliskart siuntė savo muzikų būrelį į Vytauto dvarą. Tačiau tik nuo XVI a. galima kur kas konkrečiau kalbėti apie pačią muziką, nes iš ankstesnių laikų mus pasiekė tik chronologiškai viena nuo kitos nutolusios fragmentiškos žinios ir neišliko notografinės medžiagos. Įsigalint renesanso menui, o XVII a. – barokui, Lietuvą gana greitai pasiekė didžiuosiuose Vakarų Europos kultūros centruose atsiradusios kai kurios muzikinio gyvenimo naujovės. Viena jų – pirmoji ryškiausio sintetinio žanro, naujos muzikinės kalbos bei estetikos kregždė – ankstyvoji opera – dramma per musica. Beveik ketvirtį amžiaus Abiejų Tautų Respublikoje veikęs muzikinis teatras buvo ypatingas reiškinys Europos kultūros istorijoje, o Vilnius neatsitiktinai tapo viena pirmųjų Vakarų Europos valstybių sostinių, kur įvyko pasaulinės premjeros. Abiejų Tautų Respublikoje Vazų teatras gyvavo nuo 1628 metų pirmojo pastatymo Varšuvoje iki paskutinio spektaklio Vilniuje 1648aisiais. Drauge su Vazų dinastijos viešpatavimu baigėsi kūrybingiausias muzikinio Valdovų rūmų gyvenimo laikotarpis, užgeso profesionalaus muzikinio teatro veikla, kuri buvo atgaivinta tik XVIII a. LDK magnatų rūmuose. Straipsnyje analizuojami dramma per musica pastatymai Vazų dinastijos viešpatavimo laikotarpiu.
ENOld Lithuania established the first musical ties with the West under the rule of Vytautas the Great in the Late Middle Ages. Musicians from his palace visited castles of the order and the master of the order sent a group of his musicians to Vytautas’ court for several times. However, it is possible to speak more specifically about music itself only after the 16th century, since from earlier times we have been reached by chronologically distant patchy information only and notography material has not remained. As the art of the Renaissance and, in the 17th century, the Baroque, were gaining ground, some novelties of musical life came to Lithuania rather quickly from large cultural centres in Western Europe. One of them was the first fruit of the brightest synthetic genre, a new musical language and aesthetics – early opera (dramma per musica). A music theatre that was active in the Polish–Lithuanian Commonwealth for nearly a quarter of a century was a remarkable phenomenon in the history of European culture and Vilnius not by chance became one of the first capitals of Western European states in which world premieres took place. In the Polish–Lithuanian Commonwealth, the Vasa theatre existed from the first performance in Warsaw in 1628 to the last play in Vilnius in 1648. The most creative period of musical life of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania and activities of the professional music theatre ended together with the reign of the House of Vasa. The theatre was revived in the House of Magnates of the Grand Duchy of Lithuania as late as in the 18th century. The article examines dramma per musica performances in the reign of the House of Vasa.
