Komunistų partijos ideologinė apologetika slopinant tautos pasipriešinimą (1944-1953 m.)

LTPasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva pergyveno vieną kraupiausių savo istorijos momentų. Represinės struktūros buvo padėties viešpačiais. Atsikūrusios partinės ir sovietų valdžios institucijos tai toleravo, nes augantį tautos pasipriešinimą laikė grėsme savo egzistavimui. Lietuvos komunistinių organizacijų veiklą kontroliavo VKP(b) CK, kuris priiminėjo nutarimus, reikalaujančius sutelkti pastangas kraštui sovietizuoti, tautos dvasiniam gyvenimui naikinti. Tiesiogiai Lietuvos komunistų veiklą kontroliavo ir direktyvas jiems skelbė specialiai sukurtas VKP(b) CK Lietuvos biuras. Matydami, jog vien fiziniu teroru nepavyks palaužti tautos pasipriešinimo, sužlugdyti kovų dėl laisvės, represiniai organai greta represinių priemonių taikė psichologinio ir moralinio poveikio priemones. Sovietų režimas didžiulėmis ideologinėmis pastangomis siekė paneigti realias valstybingumo atkūrimo galimybes, įteisinti ir pateisinti Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Sovietų vykdoma propaganda tapo tautos pasipriešinimo slopinimo ir tautiškumo naikinimo įrankiais, kuriais manipuliavo režimą ginanti komunistų partija ir sovietinės represinės valdžios struktūros. Diegiama komunistinės moralės sistema turėjo iš visuomenės gyvenimo pašalinti per amžius susiformavusias lietuvių tautos dvasines vertybes, paneigti realias valstybingumo atkūrimo galimybes. Skelbiamos politinio budrumo stiprinimo kampanijos skatino įskundinėjimus ir išdavimus, formavo visuotinio nepasitikėjimo atmosferą. Neapykanta – viena iš daugelio žmogaus dvasinio pavergimo priemonių, nuosekliai skatinta bolševikų partijos ideologinėje apologetikoje.Su jos diegimu susijusios politinio budrumo stiprinimo kampanijos. Kiekvienas komunistas, komjaunuolis privalėjo visur ir visada matyti „liaudies priešus“. Susitaikėlių smerkimas buvo įvardijamas kaip kovos su „buržuaziniais nacionalistais“ dalis.

ENAfter the Second World War Lithuania suffered one of the most terrible periods in the country's history. Repressive structures were dominant. The restored party and government institutions tolerated this situation, because they considered the growing national resistance movement a threat to their very existence. The activities of Lithuanian Communist organisations were controlled by the VKP(b) (All Union Communist (bolshevik) Party) CC (Central Committee), which approved decisions intended to suvietise the country and destroy the spiritual life of the nation. A special Lithuanian bureau of the VKP(b) CC directly controlled the activities of Lithuanian Communists and issued directives in their name. Realizing that physical terror was not enough to break the nation's resistance and defeat the fight for freedom, the repressive structures utilized psychological and moral influence in addition to outright repression. With such enormous ideological efforts, the Soviet regime strove to deny any possibility of the restoration of the Lithuanian state, as well as to legalize and justify the country's occupation and annexation. Soviet propaganda was utilized to suppress national resistance and destroy national values. This propaganda was manipulated by the Communist Party and Soviet repressive structures, thus defending the regime. The moral system of Communism, which was being implemented, aimed to remove from public life Lithuanian spiritual values, which had emerged over centuries, and thus prevent any possibility of restoring Lithuanian statehood. Campaigns for the strengthening of political vigilance were organised; they encouraged denunciations and betrayals, forming an atmosphere of national distrust. Hate - one of many means to subdue a person spiritually, was consistently used in the ideological apologetics of the Communist Party.Campaigns for raising the level of political vigilance were utilized to achieve ideological purposes. Each Communist and member of Komsomol was obliged to see "enemies of people" everywhere. Condemnation of oppurtunists and enemies was considered part of the fight against "bourgeois nationalists".