Lietuvos miškininkų likimai 1939-1953 m

LTStraipsnio tyrimo objektas - Lietuvos miškininkų ir kitų miškų ūkio darbuotojų likimai 1939-1953 m. Tikslas - atskleisti tarpukaryje suformuotų miškų ūkio administracinių, miškų apsaugos, ūkinių ir kitų šios sistemos struktūrų darbuotojų likimus Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, parodyti jų dalyvavimą pasipriešinimo kovoje, pasitraukimo iš miškų žinybos (keičiant darbovietę ir gyvenamųjų vietų, emigruojant į Vakarus ar pasitraukiant į Rytus) mastų, išnagrinėti kolaboravimo su naciais ir sovietiniais okupantais mastų ir padarinius, buvusių tarpukario specialistų ir darbuotojų keitimų atvykėliais iš Rusijos ir kitų SSRS respublikų, jų santykį su senaisiais ir naujai Lietuvoje parengtais darbuotojais, nustatyti miškų ūkio darbuotojų, nukentėjusių nuo sovietinių represijų, skaičių ir pobūdį, išanalizuoti vykdytų kadrų politikų ir jos poveikį miškininkų likimams, žinybos vadovų veiklų ir jos įtakų darbuotojų likimams. Panaudojant ne tik Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenų bazes (pagrindinis šaltinis), bet ir miškų žinybos metraščius, žinynus, periodinius leidinius, memuarus ir kitų literatūrų bei archyvinę medžiagų buvo sudaryti vardiniai nukentėjusių ar kitaip politinių įvykių paliestų žinybos darbuotojų surašai. Ribota straipsnio apimtis nesudarė galimybės jų paskelbti.

ENThe article explores the fate of employees of the Lithuanian State Forest Industry, a separate branch of the economy, between 1939 and 1953, the starting policy in this industry and specific features and results of its implementation. The forest was the location closely associated with the post-war resistance struggle, because a large number of partisan headquarters and hideouts were located in the forests. As a result, the work of forestry professionals and foresters and their attitude to events of that time were very important both to resistance fighters and the occupational government structures. The majority of them were under pressure to "double deal", with the result that many left their jobs voluntarily as such conditions were not acceptable to them. The article explores all the events related to the turnover and fate of staffin chronological order: their deaths due to all possible reasons, including at the hands of their own partisans or the collaboration of foresters with the Nazis and the Soviet forces; various reprisals - from deportations and labour camps to violence; emigration to the west and the east due to political reasons; repatriation; peculiarities of employment of people who returned after deportation and imprisonment; the extent of employment of staff of Russian and other nationalities in the post-war years in the Lithuanian forestry system, etc.If the number of full time employees of the industry at the beginning of the Second World War (3,900 people) is held as a point of reference, major losses of the industry can also be expressed in the following figures: one in every eleven employees of this industry was killed; one in four employees suffered reprisals and were sentenced for various periods of time; and one in three suffered physical or moral violence. In the post-war years, only 75 Russian-speaking employees were recruited to the Lithuanian State Forest Industry and after Stalin's death, over 1,000 of people who returned after deportation and imprisonment were employed.