Įnirtęs nykštukas: tautinių demokratų politinės pažiūros

LTNeabejojama, kad svarbų vaidmenį globaliame Lenkijos užsienio politikos kontekste antrosios Respublikos laikotarpiu suvaidino iki 1938 m. kovo užsitęsęs lenkų–lietuvių konfliktas. Atmesdamas tarpukariu politinėse lenkų grupuotėse vyravusius stereotipus, straipsnio autorius visgi pritaria minčiai, kad lenkų–lietuvių santykiuose ne be reikalo atsirado nuogąstavimas dėl lenkų dominavimo. Konfliktas siekė giliau ir tęsėsi jau nuo daug ankstesnių laikų. Konflikto šaknys glūdi bendroje praeityje, kuri pasireiškė Lietuvoje polonizavimo procesais ir lenkų visuomeniniu bei kultūriniu dominavimu. Lenkų–lietuvių santykių problema kėlė vienos iš dominuojančių grupuočių antrosios Respublikos laikotarpiu visuomeninį politinį susidomėjimą. Tai plačiai suprantama tautinių demokratų (endekų) stovykla. XIX–XX a. sandūroje, politinės doktrinos formavimosi tarpsniu, tautiniai demokratai deklaravo lietuvių, ukrainiečių, taip pat ir baltarusių liaudžiai paramą žadinant tautinę politinę sąmonę, tačiau apsidraudė, kad šios žemės priklauso lenkams remiantis istoriniu ir teisiniu aspektu. Vadinamasis lietuvių klausimas atsispindėjo oficialiose tautinių demokratų programinėse deklaracijose. Į pirmąjį planą neabejotinai iškilo tautinės stovyklos lyderio ir doktrinų įkvepėjo Romano Dmowskio idėjos. Šioje stovykloje vyravo nuostata, kad tradicinė Lenkijos ir Lietuvos sąjunga turi būti atkurta, tačiau tik su sąlyga, kad Vilniaus kraštas bus prijungtas prie Lenkijos ir Vilnius bus pripažintas lenkišku miestu.

ENOne of the leading political groups in the Second Polish Republic, the National Camp, showed great interest in the problem of mutual relations between Poland and Lithuania. The National Democracy thought that the project of creating a common Polish-Lithuanian country meant the failure of the national programme. "Zeligowski's rebellion" and the creation of Central Lithuania on October 12, 1920, were evaluated negatively. The National Democracy was standing against the federal plans of Jozef Pilsudski but it made an exception for the Lithuanian case. The National Camp was of the opinion that the traditional union between Poland and Lithuania should be rebuilt but only in the context of the incorporation of the area of Vilnius into Poland and the acknowledgement of the Polish character of Vilnius.