Tautinio sąmonėjimo ir valstybingumo link: Vilnius ideologinėse baltarusių koncepcijose

LTRemiantis išvardytais kriterijais (etnografinių žemėlapių duomenimis, 1897 m. surašymo duomenimis), visos Baltarusijos politinės partijos1 vienareikšmiškai traktavo, kad Vilnius ir Vilniaus kraštas yra baltarusių etnografinės žemės. Todėl visiškai suprantama, kodėl Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) Rada 1918 m. kovo 25 d. III Nuostatiniu raštu Vilnių ir Vilniaus kraštą prijungė prie Baltarusijos valstybės2 . Tačiau čia reikia pastebėti, kad skirtingai nuo kitų panašių teritorijų, kurios taip pat pagal deklaraciją buvo įtrauktos į BLR, Vilniaus kraštas turėjo savo specifiką. Smolenko kraštas, Palenkė ir Polesė, taip pat ginčytinos pasienio teritorijos buvo baltarusių tautinio atgimimo periferijoje, o Vilnius iš pat pradžių buvo jo centras. Būtent čia XX a. pradžioje pradėti leisti pirmieji baltarusių laikraščiai „Наша Доля", „Наша Н1ва", „Bielarus", aktyviai veikė Minske susikūrusi Baltarusijos Socialistinė Hramada (Белорусская Социалистическая Громада), kitos baltarusių kultūrinės ir politinės organizacijos. Faktiškai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, tiksliau - iki vokiečių okupacijos, Vilniaus kaip baltarusių judėjimo centro vaidmuo buvo dominuojantis. Taigi atsižvelgus j tai, kas pasakyta, Vilniaus teritorijos priklausymo problema visada buvo gana aktuali ir opi.

ENThe article discusses the role of Vilnius in the ideological conceptions of the Byelorussian national movement in the first part of the 20th century. The author concentrates on two aspects of the issue - the ideological and the territorial ones. The territorial aspect is connected with the attempts of Byelorussian politicians to establish a new state - the Byelorussian National Republic. It was very important to determine the frontiers of that state. They used the results of the general census of 1897, ethnographic information and linguistic maps. According to them, Vilnius and Vilnius region were Byelorussian lands. However, the national movement was weak and the geo politic circumstances were unfavourable. There fore, the Byelorussians looked for new allies. That is why some political parties opted for the partnership with Poland while others chose Lithua nia. The Byelorussian national movement avowed the incorporation of Vilnius and Vilnius region to these countries but at the same time demanded the national autonomy and rights to develop the national culture. The territorial aspect was very relevant in the period of 1918-1923 and was connected with the existence of Central Lithuania. In 1920-1930, the ideological aspect came to the fore. Under the influence the Polish culture, the problems of national consolidation, cultural emancipation and political activity became important for national intelligentsia. The system of values of the "ideological Motherland" was developing. In these concepts, Vilnius was one of the most important national myths. The analysis of its struc ture shows three levels in the perception of this city: ancient Vilnius, modern Vilnius and Vilnius of the future. The ancient Vilnius became a symbol of the history of the Byelorussian culture. The modern city was connected with the political role of the city in the Second Republic.