Lucjano Żeligowskio karinė akcija : organizacija ir veiksmai 1920 metų rudenį

LTLenkijai palankus Lietuvos problemos sprendimas, Valstybės viršininko ir Vyriausiojo vado Jozefo Pilsudskio manymu, tapo įmanomas 1920 m. rudenį. Pergalingos lenkų kariuomenės operacijos privertė sovietų Vakarų fronto armijas greitai, o neretai ir chaotiškai trauktis į rytus. Maršalas Pilsudskis nemanė, kad Lenkijai privalu laikytis Lietuvos ir Sovietų sutarties. Lenkijos valstybės vadovas ne itin ėmė domėn ir Suvalkuose vykusių derybų su lietuviais ir šiame mieste spalio 7 d. pasirašytos lenkų-lietuvių sutarties. Jis kur kas rimčiau vertino įsipareigojimus, kuriuos 1920 m. Spa mieste vykusioje konferencijoje prisiėmė Lenkijos vyriausybė prieš Antantės atstovus. Kaip tik dėl to, kai ėmėsi spręsti Vilniaus krašto klausimą karinėmis priemonėmis, prieš Antantę ir Tautų Sąjungą prisidengus kariuomenės dalinių, didžia dalimi sudarytų iš šio krašto kilusių kareivių, „savavališkų" veiksmų insinuacija. Valstybės galva tikėjosi ir aktyvios lenkų kilmės Vilniaus bei Vilniaus krašto gyventojų paramos, kuri išsilietų į ginkluotą antilietuvišką sukilimą, parodantį šio krašto lenkų gyventojų poziciją. Vyriausiojo vado pasiūlymu kariuomenės veiksmams ėmėsi vadovauti gen. Lucjanas Želigowskis. Straipsnyje aptariamas Lietuvoje liūdnai pagarsėjusio generolo „maišto“ organizavimas, apibūdintos jame dalyvavusios karinės dalys.Reikšminiai žodžiai: Gudija; Kariuomenė; Konfliktas dėl Vilniaus; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių-lenkų santykiai; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Lucjanas Želigovskis (Lucjan Żeligowski); Vilnius; Želigovskio karinė akcija; Želigovskio maištas; Lucjanas Želigovskis (Lucjan Żeligowski); Army; Byelarussia; Conflict over Vilnius; Lithuanian-Polish relations; Lucjan Zeligowski; Vilnius; Wilno; Zeligowski military action; Zeligowski revolt; Zeligowski, Lucjan; Baltarusija (Belarus).

ENAt the beginning of October 1922, Marshall Jozef Pilsudski had decided to occupy Vilna (Vilnius) by force. He regarded the Polish-Lithuanian settlement in Suwalki as only referring to the cessation of arms on the short Polish-Lithuanian front line. He was solely apprehensive of the reaction of European countries (France and Great Britain) and the League of Nations in relation to an armed occupation of a city which the Lithuanians had declared their capital. Therefore, he gave the Vilna operation the appearance of an operation conducted without any consent on the side of the Polish Command in Chief. For the execution of this operation, the Marshal had designated an operational squad, the core of which was a division (the 1st Lithuanian-Byelorussian Division) consisting of Poles born in the Vilna Region and in Byelorussia. The Division was commanded by Gen. Zeligowski. The soldiers were mainly volunteers who had joined the army during the last days of the year 1918 and in the first weeks of the year 1919, and then had participated in the Polish- Soviet war. Detachments of Gen. Zeligowski's Army Group entered and occupied Vilna on the 9th of October with the participation of Polish citizens of Vilna directed by the underground Union of Fatherland's Defenders. The Lithuanian army was taken by surprise. Besides, it was weaker and did not offer any great resistance. Gen. Zeligowski proclaimed the existence of a new state - Central Lithuania. [text from author]