Dvilypė taktika: Latvijos požiūris į lietuvių ir lenkų santykius

LTPublikacijoje analizuojamas Latvijos požiūris į lietuvių ir lenkų santykius 1920 m. įvykių metu. 1920 m. rugsėjį latvių politikai turėjo ketinimų pagerinti Baltijos regiono šalių santykius su Sovietų Rusija, tačiau generolo L. Želigovskio kariniai veiksmai Vilniaus krašte palaidojo bet kokias viltis. Latvijos vyriausybė lietuviams ir lenkams siūlė susitikti deryboms Rygoje, bet lenkai atsisakė. Buvo spėjama, kad L Želigovskis palaiko ryšius su Varšuva. Latviai labai norėjo išvengti bet kokio konflikto su lenkais ir įvairiomis priemonėmis bei būdais to siekė. Atkreipiamas dėmesys, kad latviai neleido savo spaudoje paskelbti Lietuvos diplomatų pareiškimų, kuriuose buvo nepalankus požiūris į lenkus. Latviai stebėjo lenkų kariuomenės veiksmus prie savo valstybės sienų, o spalio 25 d. netoli pasienio, atvykęs lenkų kariuomenės karininkas su jį lydinčiais kareiviais pranešė, kad jie jau užėmė apie 15 – 17 km Kuršo sienos. Pastebima, kad susitikimas tarp latvių ir lenkų vyko ,,draugiškai“. Įvairūs kariniai manevrai vyko ir toliau. Vienaip ar kitaip Lenkija toliau siekė išlaikyti draugiškus santykius su Latvija. Tuo pat metu Latvijoje esantys Lenkijos atstovai visaip stengėsi sumažinti latvių nerimą, kuris kilo po L Želigovskio karinių veiksmų. Pastangos sumažinti įtampą davė vaisius, pradžioje požiūris į Lenkiją buvo teigiamas. Jis tik po kiek laiko pakito. Tai buvo susiję su vykusiais įvykiais Vilniaus regione 1920 m. Tų metų įvykiai parodė buvusią Latvijos užsienio politikos strategiją. Latvija stengėsi diplomatiškai išlaikyti ,,aukso vidurį“ tarp Lenkijos ir Lietuvos.

ENThe publication analyzes Latvia’s approach to Lithuanian-Polish relations during the events in 1920. In September 1920, Latvia’s politicians had intentions to improve the relations between countries of the Baltic region and Soviet Russia, but the general Lucjan Żeligowski’s military actions in Vilnius region had buried any hopes. Latvian government offered Lithuanians and Poles to meet for the negotiation in Riga, but the Poles refused. It was speculated that L. Żeligowski maintained contacts with Warsaw. Latvians wanted to avoid any conflict with the Poles and tried to do that using various means and methods. It is noted that Latvians did not allow their press to publish declarations of Lithuanian diplomats, which had unfavorable attitude towards the Poles. Latvians observed the actions of Polish army at the border of Latvia. On the 25th of October, the officer of Polish army with accompanying soldiers arrived near the border and reported that they already had taken about 15-17 km of Curonia’s borderline. It is noted that the meeting between Latvians and Poles passed “friendly”. Various military maneuvers took place further on. Either way Poland tried to maintain friendly relations with Latvia. At the same time, representatives of Poland in Latvia in every possible way tried to reduce Latvians’ anxiety, which arose after J. Żeligowski’s military actions. Efforts to reduce the tension bore fruit: at the beginning the attitude towards Poland was positive. It changed only after some time. It was associated with the events in Vilnius region in 1920. These events have shown the former strategy of Latvian foreign politics. Latvia tried to diplomatically maintain “the golden mean” between Poland and Lithuania.