Poezijos pakerėta

LTStraipsnyje analizuojama poetės Liūnės Sutemos (Zinos Nagytės) gyvenimas ir kūryba. Į literatūrinį pasaulį poetė įžengė 1955 metais Čikagoje. Šešios poetės knygos išleistos Amerikoje („Tebūnie tarytum pasakoj“ (1955), „Nebėra nieko svetimo“ (1962); „Bevardė šalis“ (1966); „Badmetis“ (1972, Vinco Krėvės literatūrinė premija); „Vendeta“ (1981, Lietuvių rašytojų draugijos premija); „Poezijos rinktinė“ (1992); „Graffiti“ (1993), viena poezijos rinktinė „Tebūnie“, išleista Lietuvoje. 2007 m. Liūnės Sutemos kūryba apvainikuota aukščiausiu įvertinimu – Lietuvos nacionaline premija. Nei egzilio, nei Lietuvos literatūriniame pasaulyje jai nėra lygių, ji vienintelė moderni „bežemių“ kartos poetė. „Bežemiais“ pasivadino karta, ne tik neturėjusi tiesioginio ryšio su nepriklausomos Lietuvos kultūros tradicijomis, bet ir negalėjusi pritapti svetimoje žemėje. Liūnės Sutemos poezijos tematika formuojasi pagal poetės pasaulio sampratą, kuri būdinga jai vienai. Savo kūryba ji išreiškia moters santykį su vidine ar išorine tikrove, kalba apie kūrėjos moters gyvenimą egzodo sąlygomis, ją jaudina žmogaus, ypač moters, skausmas. Poetė ieškojo naujų išraiškos formų, visų pirma atsisakydama klasikinių ketureilių, rašydama verlibru. Ekspresyviai kontrastingame eilėraščio vaizde svarbią vietą užima gamta. Poezijoje du svarbiausi motyvai – liūdesys ir džiaugsmas. Kūryboje dominuoja egzistenciniai ir estetiniai kontrastai, poetinės tikrovės simboliai – upė, vėjas, medis. Būdingas tapybiškas vaizdas, ryškios kontrastingos spalvos – juoda ir balta, ir „kraujo puta“. Esminės didžiosios temos – kova su likimu ar supančia aplinka, žmogaus veiksmų ir pastangų įprasminimas, laikysena prieš mirtį. Liūnės Sutemos poezija subtili ir nuoširdi, pasižyminti išgyvenimo tikrumu ir originalia vaizdinga forma.

ENThe article covers the analysis of life and creative work of the poet Liūnė Sutema (Zina Nagytė). The poet stepped in the world of literature in Chicago in 1955. Six books of the poet were published in America (“Tebūnie tarytum pasakoj” [Be It As In A Fairy Tale] (1955), “Nebėra nieko svetimo” [Nothing Is Alien Anymore] (1962); “Bevardė šalis” [Nameless Country] (1966); “Badmetis” [Famine] (1972, Vincas Krėvė Prize in Literature); “Vendeta” [Vendetta] (1981, Prize of the Lithuanian Association for Writers); “Poezijos rinktinė” [Selected Poems] (1992); “Graffiti” [Graffiti] (1993), selected verses “Tebūnie” [Let It Be] were published in Lithuania. In 2007 the creative work of Liūnė Sutema was crowned with the biggest award – the Lithuanian National Prize. Nobody equals her either in exile or Lithuanian world of literature; she is the only modern poet of “landless” generation. The representatives of “landless” generation were the ones, who not only had no direct connection with the cultural traditions of independent Lithuania, but who also felt that they do no belong in a strange land. The topic of Liūnė Sutema’s poetry forms according to the poet’s conception of the world, which is only incidental to her. She expresses a woman’s relationship with internal or external reality, tells about a female author’s life under exodus conditions; she is thrilled about human, especially female’s, pain. The poet searched for new forms of expression, first of all rejecting classic quatrains and writing in a form of free verse. Nature plays an important role in the expressively contrasting picture of the poem. Sorrow and joy are the two fundamental motives in the poetry. Existential and aesthetic contrasts, symbols of poetic reality – river, wind, tree – prevail in the creative work, bright contrasting colors – black and white and “blood foam” is typical. The essential great topics are struggle with dest.