Eksperimentinės muzikos ištakos ir subkultūra: nuo tylos iki triukšmo, nuo klasikos iki šokių aikštelių

• Origins of experimental music and subculture
• You can’t pour young wine into old wine sacks
• Jauno vyno negalima pilti į senus vynmaišius: eksperimentinė muzika Lietuvoje

LTEksperimentininkais galima vadinti ir kai kuriuos avangardinio roko, postroko atstovus, ir sudėtingų kompiuterinių garso kompozicijų kūrėjus, ir rimtosios muzikos novatorius, ir intelektualiosios elektroninės, ir holistinės muzikos atlikėjus. Neturėtume pamiršti ir sintetinių žanrų – audiopoezijos, slam poezijos, audioteatro, „Sintezijos“ sąjūdžio, vaizdo žokėjų meno. Naujosios medijos atveria vis daugiau galimybių, didėja ir menininkų išradingumas, daugėja muzikinių sąjūdžių, eksperimentinės muzikos festivalių, jai skirtų tinklalapių. Esminė filosofinė mintis, vienijanti muzikos eksperimentininkus, – kurti, nepaisant jokių kanonų, nors kartais tam tikra forma pasirenkama vien dėl sutartinių žaidimo taisyklių. Lietuvoje eksperimentinę muziką kuria keli šimtai autorių ir nei savo išradingumu, nei idėjomis jie nenusileidžia bendraminčiams užsienyje. Kompiuteris, tapęs folkloriniu instrumentu, nenužudė birbynės ir plokštelių grotuvo, o tereminas ir pirmųjų eksperimentininkų atradimai nebuvo užmiršti. Tiesa, (audio)poeziją kiek užgožia internetinis bitų ir baitų srautas, tačiau neabejotina, kad Lietuvos eksperimentininkai sugebės ir toliau sėkmingai derinti skirtingus polius: tradiciją su novacijomis. Lietuvos muzikos eksperimentininkų subkultūra kadaise buvo labai išskydusi, bet dabar randama vis daugiau sąlyčio taškų ne tik tarp giminiškų srovių, bet ir su teatru, su poezija, su džiazo, roko muzika. Straipsnyje norima paanalizuoti muzikos eksperimentininkų subkultūrą jos ištakas, raidą, įvairovę, filosofinį pagrindą ir paplitimą.

ENThe term "experimentalist" can be used to refer to certain representatives of avant-garde rock and post-rock, composers of sophisticated computer audio tracks, serious music innovators, and intellectual electronic and holistic music performers. We should not forget synthetic genres either: audio poetry, slam poetry, audio theatre, the "Sintezija" movement, and VJ art. New forms of media are creating more opportunities; the inventiveness of artists is increasing, and there are more and more musical movements, experimental music festivals, of websites on the topic. The essential philosophical thought which unites these experimentalists is to create music without regard to any canons, even though a certain form is sometimes selected purely due to conventional rules of the game. In Lithuania, there are several hundred artists who compose experimental music; these artists are on par with their foreign counterparts both in terms of their inventiveness and their ideas. Upon becoming a folklore instrument, the computer did not do away with the traditional wooden pipe or the record player, and the theremins and discoveries of the first experimentalists were not forgotten. True, (audio) poetry is a bit overshadowed by the flow of internet bits and bytes, but there is no doubt that Lithuanian experimentalists will continue to manage to coordinate different poles: tradition with novations. The subculture of Lithuanian musical experimentalists was once a very blurred, but now more and more points of contact are being found not only between related currents, but also with theatre, poetry, jazz and rock music. This article seeks to analyse the musical experimentalist subculture, its origins, development, diversity, the philosophical basis and diffusion.