Benigna Kasparavičiūtė: kritinis regionalizmas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Benigna Kasparavičiūtė: kritinis regionalizmas
In the Journal:
Naujasis Židinys - Aidai. 2011, Nr. 6, p. 403-408
Keywords:
LT
Benigna Kasparavičiūtė; Kritinis regionalizmas; Lietuvių dailėtyra; Tarpdisciplininis menas; Šiuolaikinis menas.
EN
Benigna Kasparavičiūtė; Contemporary art; Critical regionalism; Interdisciplinary art; Lithuanian fine art studies.
Summary / Abstract:

LTBenigna Kasparavčiūtė – viena pirmųjų ir nuosekliausių kritinio regionalizmo atstovių iš meninink(i)ų kartos, debiutavusios XXI a. pirmo dešimtmečio pradžioje. Daugiau nei dešimtmetį plėtojamas dailininkės menines taktikas galima būtų nusakyti analitinio prado, simuliacijos ir pastišo sąvokomis, kurių eilės tvarka ar svarba varijuoja. Minėti bruožai palyginti aiškiai pasireiškė dar studijų metų darbuose, atkartojančiuose klasikinį ekspresionizmą, tačiau juose įkurdinant klasikinio ekspresionizmo kanonams svetimą „psichodelinį“ turinį, varijuojantį nuo kraštutinio subjektyvumo iki sovietinio folkloro tekstinių, kirilica užrašytų ar vaizdinių intarpų. Kiek vėliau ant porėmių užtemptas sąlyginai nedideles drobes pakeitė tiesiai ant sienos tvirtinami didžiuliai baltarusiškos klijuotės paviršiai, o sunkiasvorę aliejinę tapybą pakeitė akrilas, įvairūs pigmentai, purškiami aerozoliniai dažai, markeriai ir flomasteriai. Pamažu neoekspresionistinė asimetriška „anarchija“ užleido vietą plakato ar atviruko architektonikai, simetrijai, tariamai taikomosioms-simbolistinėms struktūroms, žinoma, ir su visomis sąmoningai naudojamomis prieškarinėmis „naivybėmis“. Kasparavičiūtės videofilmuose – ties videoperformanso ir „menininkų portretų“ dokumentikos riba balansuojančiuose pastišuose – formalioji dalis redukuojama iki „nulinio lygio“, kad nebūtų net užuominos į formalų ar subjektyvų originalumą. Menininkė naudojasi retrogradiška, „senovine“ formalia kalba, tariamai atgyvenusia, „modernistine“ problematika, „menka kūrinių menine verte“ ir „perdėm nuvalkiota plastine kalba“.

ENBenigna Kasparavčiūtė is one of the first and most consecutive representatives of critical regionalism from the generation of artists, who debuted in the early 21st c. The artist's tactics, which have been developing for over a decade, could be defined with concepts of analytical spring, simulation and pastiche, the order and sequence of which varies. The mentioned features were clearly expressed in her works back during her studies. They reflected classical expressionism. Later, relatively small cloths were replaced with huge surfaces of Belarusian oilcloth fastened directly on walls, and oil was replaced with acryl, various pigments, aerosol spray paints and markers. Gradually, the neoexpressionist asymmetric "anarchy" was replaced by the architectonics of posters or postcards, symmetry, structures supposedly applied-symbolist with all purposefully used pre-war naiveties. Kasparavčiūtė's video films have their formal part reduced to the "zero level" for them not to contain any hint to the formal or subjective originality. The artist uses a retrograde and supposedly obsolete "formal" language, "modernist" problem, "poor artistic value of works" and "the exaggerated plastic language".

ISSN:
1392-6845
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38642
Updated:
2021-02-22 22:49:59
Metrics:
Views: 2    Downloads: 1
Export: