Simbolinės kalbos naudojimo konsultuojant vaikus ir psichoterapijoje galimybės

LTStraipsnyje pristatomas psichoterapinio darbo su septynerių metų mergaite atvejis. Analizuojant šį atvejį kelių psichoterapinių mokyklų – dinaminės, analitinės, individualiosios psichologijos ir egzistencinės – požiūriu, atskleidžiamas kiekvienos jų sąlygiškumas praktiniame darbe. Taip pat diskutuojama dviem temomis – apie terapinio kontakto ypatumus, kurie galėtų turėti įtakos vaikų psichologinių sutrikimų ir simptomų mažėjimui bei pasitelkus simbolinę kalbą gautų duomenų apie vaiko išgyvenimus, jausmus ir mintis patikimumą psichologiniuose tyrimuose. Straipsnyje teigiama, jog siekimas suprasti kliento subjektyvųjį pasaulį (o ne jį interpretuoti), leidžia sukurti dialoginę – fenomenologinę atmosferą, kurioje atsiveria erdvė ir autentiškiems terapiniams pokyčiams, ir įvairių fenomenų tyrimo galimybėms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichoterapija; Galimybės; Simboliai; Konsultacijos; Vaikai.

ENThe article presents a case of psychotherapeutic work with a seven-year old girl. In analysing this case in terms of several psychotherapeutic schools (dynamic, analytic, existential, and individual psychology), the practical relevance of each of these schools is discussed. Furthermore, the article discusses two topics: the peculiarities of the therapeutic contact that may contribute to ameliorating children’s psychological disorders and symptoms, and the reliability of the data on the child’s experiences, feelings and thoughts obtained through symbolic language in psychological research. The article argues that seeking to understand (rather than interpret) the subjective world of the client allows creating a dialogical-phenomenological atmosphere, which opens up space for both the authentic therapeutic changes and the study of various phenomena.