Pension system's development under the European enlargement process

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Pension system's development under the European enlargement process
Alternative Title:
Pensijų sistemos raida plečiantis ES
In the Journal:
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research]. 2003, Nr. 28, p. 87-95
Keywords:
LT
Pensijų sistema; Bendras pensijų sistemų modelis.
EN
Pension system; Common pension system's model.
Summary / Abstract:

LTSiekiant koordinuoti pensijų sistemų reformavimo procesą ES viduje, 2001 metų gruodžio mėnesį Europos komisija iškėlė 11 bendrų tikslų, kuriais vadovaujantis ES šalys narės turėtų modernizuoti savo pensijų sistemas, užtikrinant jų finansinį stabilumą bei pensijų pakankamumą: socialinės diferenciacijos prevencija - užtikrinti, kad pensinio amžiaus žmonės neskurstų ir toliau džiaugtųsi pilnaverčiu gyvenimu, užtikrinti pensinio amžiaus žmonių pakankamai aukštą pragyvenimo lygį, skatinti solidarumą tarp kartų, pasiekti aukštą užimtumo lygį per visapusišką darbo rinkos reformą, kaip numatyta Europos užimtumo strategijoje, įvairių institucijų lygmenyje skatinti vyresnio amžiaus žmones būti aktyviais darbo rinkoje, sukurti stabilias pensijų sistemas patikimų valstybinių finansų fone, užtikrinti teisingą balansą tarp įmokų ir išmokų t.y. neapkrauti darbuotojų papildoma įmokų našta ir išlaikyti adekvatų pensijų lygį jas gaunantiems, per atitinkamas reguliavimo struktūras ir patikimą valdymą užtikrinti, kad privačių ir valstybiniu pensijų programos galėtų garantuoti efektyvias, prieinamas, mobilias ir saugias pensijas, užtikrinti, kad pensijų sistemos būtų suderinamos su darbo jėgos judėjimo lankstumo reikalavimais ir darbo rinkos saugumu ES viduje peržiūrėti pensijų programas, kad jos efektyviau užtikrintų lygybės principus tarp moterų ir vyrų, padaryti pensijų sistemas labiau skaidrias ir prisitaikančias prie besikeičiančių aplinkybių taip, kad žmonės labiau jomis pasitikėtų. Taip pat ir Lietuvoje besikeičianti socialinė, demografinė ir ekonominė situacija iškėlė pavojų esamos socialinio draudimo sistemos stabilumui, kurios pagrindinės problemos yra šios: pačios sistemos aprėptis, nepakankama motyvacija dalyvauti joje, sistemos finansavimo sunkumai ir demografinis spaudimas.To pasekoje 2002 m. gruodžio 03 d. pagaliau buvo priimtas LR pensijų sistemos reformos įstatymas, įteisinantis trijų pakopų pensijų sistemos Lietuvoj e atsiradimą: I pakopa - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdoma pensijų pakopa, užtikrinanti bazinę pensiją. II pakopa - laisvanoriškai kaupiama pensijos dalis pensijų fonduose. įstatymu reglamentuotas įmokų dyuis: 2004 m. - 2,5%, 2005 m. - 3.5%, 2006 m. - 4.5%, 2007m. - 5.5% nuo darbo užmokesčio. Šiuo įmokų dydžiu yra mažinamos įmokos į privalomąją I pakopą. III pakopa - laisvanoriško kaupimo pensijos. Ši pakopa skirta tiems, kurie norėtų gauti papildomą apsaugą senatvėje virš pirmųjų dviejų pakopų teikiamo lygio. Tai galėtų būti papildomas pensijų kaupimas pensijų fonduose ir/arba gyvybės draudimo bendrovėse. Apžvelgus ir išanalizavus Lietuvos ir ES pensijų sistemas, jų palaipsnio reformavimo procesą galima Pateikti tokias išvadas ir rekomendacijas. Visuomenės senėjimas per sekančius dešimt metu, paveiks pensijų sistemas daugelyje ES šalių. Todėl būtina greitai vykdyti vidinę ES strategiją, kurios pagrindu kiekviena šalis narė galėtų vystyti nacionalinę Pensijų strategiją užtikrinančią pakankamas ir stabilias pensijas. Siekiant užtikrinti laisvą darbo judėjimą ES viduje, labai svarbu ne tik panaikinti mokesčių barjerus ir išleisti įstatymus, reguliuojančius pensijų fondų veiklą, bet ir suvienodinti šalių narių pensijų sistemas, ypatingai tiksliai suformuojant valstybinių ir privačių pensijų pakopų vaidmenis. Naujas pensijų reformos įstatymas Lietuvoje yra labai atsargus ir neryžtingas lyginant su tais modeliais, kurie buvo aptarti prieš priimant įstatymą. Galutinis vyriausybės sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į ekonominius skaičiavimus, bet ir į politinius aspektus.Netgi šio įstatymo socialinis ir ekonominis poveikis bus pakankamai nežymus, nes visų pirma, dalyvavimas privačiame pensijų kaupime nėra privalomas, o tai labai sumažina būsimų dalyvių skaičių. Tuo pačiu, tai neskatins pensijų fondų steigimosi dėl atsirandančios potencialiai mažos rinkos. Taigi, šio įstatymo esmės realizavimas paliekamas pačių apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu laisvanoriškame apsisprendime pradėti kaupti privačią pensijos dalį, taip pat tai nemažai priklausys, ypač pirminiame etape, nuo pensijų fondų valdytojų aktyvumo ir sugebėjimo pritraukti draudėjus pasinaudoti šia įstatymo galimybe ir atsidaryti savo pensijų sąskaitas pasirinktame pensijų fonde. Didinant antros pakopos vaidmenį Lietuvos pensijų sistemoje, didės ir valstybės išlaidos bazinei-valstybinei pensijai t.y. didės reformos kaina, tačiau, remiantis statistiniais duomenimis, išlaidų valstybinėms pensijoms rodiklis Lietuvoje yra žemiausias lyginant su ES šalimis. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, išlaidos pensijų reformai galėtų būti finansuojamos iš privatizacijos fondo. Mūsų šalies demografinė bei užimtumo situacija yra panaši į ES. Modeliuojant ir vystant mūsų pensijų sistemos reformavimo strategiją galima būtų vadovautis visais vienuolika ES numatytų tikslų (pristatytų aukščiau), žinoma tiek, kiek leis bendras šalies ekonominis augimas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe paper reviews the pension systems operated in the European Union and in Lithuania and indicates the main functional threats. Further, the author analyses the potential improvement ways of the European Union's pension systems in order to reach stability, adequacy and flexibility, and also mentions the necessity of the common pension system's reform model in the whole EU. [From the publication]

ISSN:
1392-1142; 2335-8750
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38576
Updated:
2018-12-17 11:16:01
Metrics:
Views: 4    Downloads: 2
Export: