Netvari simbolių reikšmė: aukščiausių LDK pareigūnų insignijos
LTXVIII amžius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje – didelių politinių, socialinių ir kultūrinių permainų metas. Antroje amžiaus pusėje valstybės pareigūnai pradėti keisti valstybinėmis institucijomis, įvairioms sritims ėmė vadovauti komisijos, kuriose sprendimo galią turėjo jau ne vienas žmogus, o asmenų grupės. 1775 m. įkūrus Nuolatinę tarybą ir užsienio reikalų, karo, iždo, policijos ir teisingumo departamentus, ankstesni pareigūnai – kancleriai, etmonai, iždininkai, maršalai – tapo tik šių komisijų, ribojančių jų valdžią, vadovais. Modernėjant valstybės valdymui, keitėsi požiūris ir į valdžios simbolius. Šio darbo tikslas – aptarti, kaip XVIII a. pakito dviejų pagrindinių LDK pareigūnų – kanclerio ir etmono – insignijų reikšmė. Kanclerio valdžios ženklas buvo antspaudas, pagrindiniai etmono ženklai – buožė ir bunčiukas. Šie simboliai naudoti iki pat valstybės žlugimo, tačiau daugiau tradiciškai. XVIII a. jie neteko XVI a. – XVII a. pirmojoje pusėje turėtos reikšmės. Pradėta kurti naujus įsisteigusių institucijų simbolius. Tačiau daiktas įgauna arba keičia savo kaip simbolio reikšmę ištisus šimtmečius, ir pagrindiniai šio proceso etapai nebūtinai sutampa su amžių ribomis. Todėl sutilpti viename amžiuje gana keblu – straipsnyje norima bent trumpam sugrįžti atgal ir aptarti, kokią reikšmę minėti simboliai turėjo XVI-XVII a. Tik tokiu chronologiniu būdu lyginant simbolių funkcijas, galima stebėti jų reikšmės pokyčius.
ENDuring the 18th century, the role of insignia of the GDL officers was constantly diminishing. The process had already begun at the end of the 17th century. In the 16th and 17th centuries, the chancellor's seal marked his right to decide whether a certain document conformed to the laws and interests of the country. Its role started diminishing at the end of the 17th century, when the power of chancellors was limited. In 1775, the chancellor lost the right to judge the validity of documents, and his seal lost this aspect of its power. The symbol of power of the hetman, the chief war-leader, was a bulava-mace. The attitude towards this symbol also started changing in the second half of the 17th century. Lower rank officers started using it as well. In the 18th century, the bulava-mace, as a war symbol, practically lost its significance. It stood for prestige and political power instead. Though various insignia continued to be used till the loss of freedom, they performed a mere traditional function. At the same time, bentczuk, which was earlier used to mark the place of etmon during a battle, became just an element of luxury and was used during various official occasions.
