Švietimo idėjų kūrėjas : Ksaveras Bogušas

LTŠvietimo idėjos formavo naują statiškos Lenkijos ir Lietuvos valstybės visuomenės mąstymą, kuris bandė suderinti tradicinius barokinės savivokos elementus su moderniomis idėjomis. Ksavero Bogušo veiklą galime aiškinti kaip šių idėjinių srovių samplaiką. Veikla intelektualiajame Vilniaus sambūryje formavo bendras švietėjiškas pažiūras ir skatino jas išreikšti tam tikromis priemonėmis. Šios veiklos viršūne turėtume laikyti aktyvų Bogušo dalyvavimą 1792-1794 m. judėjime, nukreiptame prieš 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos priešininkus. Bogušas, nors ir nenuosekliai, formulavo savitą visuomenės reformavimo programą. Vienas svarbiausių jo rūpesčių – valstietijos emancipacija iki laisvų valstybės gyventojų. Jo nuomone, valstiečiams reikia ypatingos bajorų globos. Taigi valstiečiai kaip socialinė kategorija negali turėti visų pilietinių teisių. Apšviestoji bajorija turėtų būti formuojama ne kilmės, o turimos nuosavybės pagrindu ir taip apsisaugoma nuo „šlėktos problemos“. Nesiribodamas vien luomų reformavimu, Bogušas siekė įpilietinti žydų visuomenę, ragino juos ugdyti lenkiškos kultūros dvasia. Jo požiūris į moterį kaip vyrui neprilygstantį individą išliko tradicinis. Lituanistikai skirtuose Bogušo darbuose jaučiamos simpatijos tradicinei LDK piliečio ir politinės tautos kategorijoms. Kartu piliečio sąvoka praplečiama naujais bruožais. Besiformuojančios lenkų nacionalinės ideologijos įtakoje jais tapo lietuvių kalbos vartojimas, bendrumo su žemesniais visuomenės sluoksniais deklaravimas. Bogušo požiūrį į visuomeninius reiškinius stipriai veikė katalikų ideologija. Tad savąją Švietimo programą jis visuomet stengėsi derinti su katalikiškos etikos teiginiais bei morale, Švietimo idėjų sklaidai siekė pasitelkti konfesines struktūras.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija, 1791; 1794 m. sukilimas; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Apšvietos epocha; Edukacija; Gegužės 3 d. konstitucija; Ketverių metų seimas; Ksaveras Bogušas; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Vilnius; Švietimo epocha; Švietimo idėjos; Dutch of Lithuania; Education; History of Lithuania; Ideas of Enlightement; Ksaveras Bogušas; Ksawery Bohusz; The Constitution of 3rd May 1791; The Constitution of May 1791; The Englightenment; The Enlightenment; The Four-Years Diet; The Grand; The Grand Duchy of Lithuania; The uprising of 1794; Vilnius.

ENIdeas of the Enlightenment were shaping a new way of thinking in the society of the Polish-Lithuanian state. An attempt was felt to consolidate tradition with modern thought. The activities of Ksaveras Bogušas can be seen in the light of this context. He was educated in a society which was already shaped by the ideas of the Enlightenment. His activities in an organization of intellectuals in Vilnius also contributed to his growth. The years 1792-1794 saw the culmination of his active work when he participated in the movement for the Constitution of May 1791. Later Bogušas became a member of the Warsaw Science Circle. In his work, Bogušas, like the majority of the intellectuals of the Enlightenment, tried to formulate the principles of society reform. One of his main concerns was the emancipation of peasants. In his opinion, peasants lack education and should be under the guardianship of the nobility. Thus, they should not be granted all civil rights. The noble estates should be reformed, he claimed, the Jews should be the rightful citizens of the country. Yet his views on the position of women remained traditional and reflected the attitudes of those times. In his works devoted to Lithuania, Bogušas favours the traditional values of the citizenship of the Grand Dutch of Lithuania. His ethical values were entrenched by Catholic attitudes.