LTStraipsnio tikslas - aptarti gimininių oikonimų, susidariusių iš lietuviškų dvikamienių ir apeliatyvinės kilmės asmenvardžių, struktūros ypatybes, formų kaitą nuo XVI iki XVIII a. pabaigos. Struktūrų gretinimui teikiamas platesnis gimininių pavadinimų ir asmenvardžių kontekstas. Oikonimai rinkti iš Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomų XVIII a. Kauno dekanato parapijų sąrašų . Straipsnyje oikonimijos tyrimai papildyti istorijos tyrinėjimais, padedančiais nustatyti gimininių oikoniminių struktūrų susidarymo laiką. Pažymima, kad toks lyginamasis tyrimo metodas yra savotiška lingvistinė archeologija, kuri, nesant itin senų rašytinių šaltinių, padeda stratifikuoti oikoniminių darinių sluoksnius, nors kartu iškelia ir nemaža formų rekonstrukcijos problemų. Daromos išvados, kad vienas ženkliausių oficialiosios slavų kanceliarinės kalbos požymių asmenvardinės kilmės bajorkaimių pavadinimuose yra patroniminės kilmės priesagos -oviče, -eviče. XVIII a. dokumentuose lenkiškosios oikonimų lytys yra susidariusios iš slaviškų lyčių su -oviči, -eviči, tik pagal lenkų kalbos toponimizacijos dėsnius pakitusios į -oviče, -eviče, t.y. su galūne -e. Nepatroniminės, gryno kamieno, daugiskaitos struktūros kilusios iš gimininių antroponimų daugiskaitos vardininko, kaip ir patroniminės, XVIII a. yra su lenkiška toponimine galūne –e. Atkreipiamas dėmesys, kad istoriniuose dokumentuose oikonimų lenkiškos formos su toponimine galūne -e gali būti rodiklis, rodantis įvykusią toponimizaciją.
ENSo far, kinship terminology has been given little attention in Lithuania. The majority of kinship names were preserved in the names of the villages of the nobility in Kaunas district until the end of the 18th century. 25 toponyms (place names) were found in the 18th century Kaunas Parish lists. Originally they are derived from Kaunas district kinship names, which are given in the documents of the 16th – 17th centuries as rod (Polish 'kin'). The villages appeared there about the 14th century. Plural forms of place names, derived from kinship names, are divided into two groups: pure personal names structures and patronymic plurals. The way these structures are formed points to their Lithuanian (Baltic) origin, i.e. two-stem and Lithuanian (Baltic) personal names of appellative meaning. Patronymic and non-patronymic place names were formed from the plural form of kinship terms with collective meaning, but in the long run these toponyms obtained the usual plural form. The appearance of some patronymic place names with -ewiče and -owiče is connected with the spread of kinship anthroponyms with -eviči and -oviči referring to the nobility. They appeared at the time when Old Byelorussian was the official language of the Grand Duchy of Lithuania. The structures with -eviče and -oviče are the evidences of the Polonization of place names. The toponyms of Lithuanian (Baltic) origin have been analysed in a wider historical context of Lithuanian (Baltic) Slavonic and Christian personal names.