Atsakas į nekasdienį iššūkį

LTRecenzijoje aptariama Małgorzatos Kasner lietuviškai išleista studija „Juozas Kėkštas – paribio poetas“. Knygą sudaro keturi skyriai ir pabaigos žodis. Kasner pasakojimas paklūsta rašytojo biografijos chronologijai ir rutuliojasi nuosekliai: I skyrius prasideda nuo 1915 m. lapkričio 19-osios, Kėkšto gimimo datos, ir baigiasi Antrojo pasaulinio karo pradžia, II skyriuje kalbama apie poeto klajones karo metais, III skirtas jo gyvenimui ir kūrybai Argentinoje, o IV skyriuje pasakojama apie gyvenimą jau Lenkijoje. Kasner remiasi ne tik spausdintais šaltiniais, bet ir laiškais, savo pokalbių su Kėkštą pažinojusiais žmonėmis fragmentais. Svarbiausia knygoje yra Kėkšto poezijos raida, kuriai autorė skiria daugiausia dėmesio, chronologiškai aptardama rinkinį po rinkinio. Nepamiršta ir Kėkšto veikla leidžiant „Literatūros lankus“, ir vėlesnės jo pastangos artinti Lietuvoje ir emigracijoje kuriamą lietuvių literatūrą. Autorė stengiasi pateikti kuo platesnį nuomonių spektrą, todėl gausiai ir lietuvių skaitytojui gal net per gausiai, per plačiai cituoja kritiką. Apie Kėkštą kalbama kaip apie tragišką XX a. žmogų, „kuriam lemta buvo tremtis ir nesibaigiančios klajonės be namų“. Kiek naiviau, recenzentės nuomone, monografijos tekstas atrodo tada, kai autorė ne analizuoja ar apibendrina, o išsako savo santykį su kokiu nors Kėkšto kūriniu ar situacija. Recenzentės teigimu, ne visada griežtai literatūrologinis, bet dažnai labiau žurnalistinis, įvykius, nuomones ir įspūdžius fiksuojantis autorės kalbėjimo būdas gali būti įdomus daugeliui skaitytojų, ne vien siauram specialistų ratui.

ENThe review discusses Malgorzata Kasner‘s study “Juozas Kėkštas – Periphery‘s Poet“ published in Lithuanian. The book consists of four chapters and the ending word. M. Kasner’s story obeys chronology of the author’s biography and develops consistently: chapter I begins from 19 November 1915, when J. Kėkštas was born and ends at the beginning of World War II. Chapter II deals with the poet‘s wanderings during the war; chapter III is dedicated to his life and creation in Argentina; chapter IV tells about his life in Poland. M. Kasner rest not only on printed sources, but also on the letters, on fragments of conversations between J. Kėkštas and his acquaintances. The development of J. Kėkštas’ poetry is the most important in the book. The author gives most attention to chronological discussion of each selection. J. Kėkštas‘ work in publishing “Literatūros lankai“ [Bends of Literature], and his subsequent efforts to bring together Lithuanian literature created in Lithuania and in emigration are not forgotten. The author tries to present the widest possible range of opinions. That is why she quotes the critique abundantly and too amply, especially to the Lithuanian reader. J. Kėkštas is portrayed as the tragic individual of the 20th c., “whose destiny was exile and endless wandering without home”. In the reviewer’s opinion, the monograph’s text looks more naive when the author expresses her relation to any J. Kėkštas‘ work or situation rather than analyzes or generalizes it. According to the reviewer, the author‘s way of speaking about events, opinions and impressions is not always strictly literary, but often more journalistic; this can be interesting to many readers, not only to narrow circle of specialists.