Baltų faustianos horizontai

LTRecenzijoje aptariama Silvestro Gaižiūno monografija „Baltų Faustas ir Europos literatūra“. Įvadiniame skyriuje pateikiamos keturios atraminės sąvokos, kuriomis kaip esminiais konceptais žadama remtis visoje knygoje: mistiškasis archetipas, faustiškasis mitas (legenda), faustiškieji siužetai bei faustiškoji siela. Objekto sampratos sklaida labai plati, leidžianti apimti didžiulę literatūros tekstų įvairovę bei įvairialypį jų analizės spektrą; knygoje analizuojama portugalo F. Pessoa tragedija, airio L. Durrello drama, flamando M. de Ghelderode'o libretas miuzikholui, A. Lunačiarskio drama, čekų A. Jiraseko novelė, J. Švankmajerio siurrealistinis filmas, V. Havelo drama, norvego H. Ibseno kūryba etc. bei baltiškieji, ypač latviškieji, tekstai. Pasirinktoji kalbėjimo pozicija atveria kelią netikėčiausioms ir informatyvioms aliuzijoms, asociacijoms, paralelėms. Jos gali susieti iš pirmo žvilgsnio visiškai „nejunglias“ menines struktūras ar prišlieti prie grožinės faustianos kokius nors neliteratūrinius faktus. Perskaičius pagrindinę knygos dalį susidaro įspūdis, kad Gaižiūnas iš įvairių faustiškumo moduliacijų perspektyvos perteikė savą latvių literatūros istorijos versiją, metonimiškumo principu perteikiančią literatūros raidą nuo nacionalinio epo, neoromantinių kūrinių iki modernių ir postmodernių nūdienos tekstų. Analizuojamieji A.Pumpuro, J. Poruko, Aspazijos, Rainio, E. Vulfo, J. Akuraterio, Z. Maurinios, J. Veselio, J. Plaudžio, M. Zarinio, M. Zalytės ir kitų kūriniai joje atsiskleidžia iki šiol latvių literatūrologų nepastebėtais arba neaktualizuotais atspalviais.

ENThe review discusses the monograph “Baltic Faust and European literature” by Silvestras Gaižiūnas. The introductory section presents four supporting concepts, which will be the basis of fundamental conceptions in the whole book: mystic archetype, Faustian myth (legend), Faustian plot and Faustian soul. Spread of object’s conception is very wide, allowing to cover a huge variety of literary texts and diverse range of their analysis. The book analyzes Portuguese F. Pessoa’s tragedy, Irishman L. Durrell’s drama, Fleming M. de Ghelderode’s libretto for music-hall, A. Lunačiarskis‘ drama, Czech A. Jirasek’s short story, J. Švankmajer‘s surreal film, V. Havel‘s drama, Norwegian H. Ibsen‘s works, etc., and Baltic, particularly Latvian texts. The chosen speaking position opens the way to unexpected and informative allusions, associations, parallels. They may link at first sight completely “non-combinable” artistic structures or adjoin some non-literary facts to fiction Faustianism. The main section of the book gives impression that S. Gaižiūnas presented his own version of the history of Latvian literature from various perspectives of Faustianism modulations. It conveyed evolution of literature from national epic and neo-romantic works to modern and postmodern contemporary texts in metonymical principle. The analyzed works of A. Pumpuras, J. Porukas, Aspazija, Rainis, E. Vulfas, Akurāters, Z. Mauriņa, J. Veselis, J. Plaudis, M. Zariņš, M. Zalytė and others, reveal themselves in shades thus far unnoticed and not actualized by Latvian literaturologists.