Gyvenimo šventė : Salomėjos Nėries lyrika ir literatūrinis jugendas

LTStraipsnyje apžvelgiamas lietuviškasis jugendas ir jo idėjų sklaida Salomėjos Nėries poezijoje. Literatūroje jugendo klišės pasirodo itin gyvybingos dėl to, kad jos perneša ir naujojo mąstymo branduolius – vaizdinius, figūras, idėjas – kurie ilgam išlieka gajūs lietuvių poezijoje. Nėries eilėse akivaizdžiausia jugendiškoji jaunystės, šventės ir pavasario izotopija. Jugendui artima dionisiškoji gyvenimo samprata, kurioje svarbus ne tik gyvenimo šventimas, bet ir gyvenimo ir mirties gretimumas. Nėries poezijoje akivaizdūs fatališkos, demoniškos moters vaizdiniai, o kraštutinės emocijos, pasirinkimo arba–arba gestai yra pirmųjų Nėries rinkinių dominantė. Poetės kūriniuose jugendo stilius glaudžiai sietinas su dailės kūrinių emociniu išgyvenimu, su bendru XX a. I pusės menų tarpusavio artumu. Nėris jugendo emblemoms ir simboliams suteikia individualaus turinio, įterpia į patirties tėkmę ir pagal jos kaitą modifikuoja patį simbolį–emblemą. Ornamentavimas ir stilizavimas, jugendo klišės paklūsta stipriam gyvenimo jausmui. Brandžioje Nėries kūryboje jugendo vaizdų klišes nustelbia folkloro vaizdiniai. Būtent neoromantizme, simbolizme, impresionizme pasklidę ir nereflektuoti jugendo reiškiniai sukuria pagrindines modernėjančios lietuvių poezijos idėjų, pasaulėjautos ir poetikos izotopijas, kuriomis tęsiama ir keičiama tradicija. Lietuvių poezija nereflektavusi taip stipriai nei tokio dekadentizmo, nei tokio vitalizmo, pagavo pačią dekoratyvaus kalbėjimo apie gyvenimą stilistiką, kuri įsišaknijo ir tapo viena svarbiųjų moderniosios lietuvių lyrikos paradigmų iki pat 1940 metų.Reikšminiai žodžiai: Jugendas; Jugendo stilius; Literatūros paradigma; Meno konceptas; Neoromantizmas; Poezija; Salomėja Nėris; Vitališkumas; Concept of Art; Jugend; Jugendstil; Literary paradigm; Neoromanticism; Poetry; Salomėja Nėris; Vitality.