Kur prasideda ir baigiasi literatūra?

LTRecenzijoje aptariama Vytauto Martinkaus knyga „Literatūra ir paraliteratūra“ – straipsniai ir esė apie dinamišką kultūros lūžio bei kismo metą nuo nepriklausomybės atgavimo iki šių dienų. Straipsniuose įdomiai atsispindi istorinė situacija, ypač meno žmonių būsenos 1988-2002 m. Martinkaus užsimota tyrinėti ne tik literatūros pokyčius, bet ir jai artimų kontekstų reiškinius (ideologija, kūrybos laisvė, filosofija, populiarioji kultūra, sociologija, rinkos mechanizmai, meno politika etc.). Medžiaga paties autoriaus struktūriškai suskirstyta į penkis skyrius, kurie rodo jo interesų kryptis. Aptariamos knygos autorius pasirodo įvairiuose amplua: kritiko, dėstytojo, valdininko, viešo oratoriaus, filosofuojančio literatūrologo, dialogo partnerio, prozininko. Knygos branduolys – skyriai „ Literatūros savastis“ (straipsniai apie fundamentalius literatūros egzistencijos parametrus) ir „Skaitymai“ (grožinių tekstų analizė, recenzijos). Martinkaus metodologinis instrumentarijus ir analizės žodynas formavosi fenomenologijos, hermeneutikos, egzistencialistinės humanistikos tradicijų lauke. Akivaizdi ir kalbos filosofijos, recepcijos teorijos, modernios sociologijos, postruktūralizmo mokyklų įtaka. Dauguma Martinkaus straipsnių modeliuojami pagal konkrečią temą, idėją ar užduotį: aptarti sociumą, vertybes, esė iškilimą, tyrinėti intertekstualumą, teksto polifoniją, metaforos transformacijas, sąjūdžio eseistiką ir pan. Išlaikydamas klasikinę vertybių skalę (meniškumas, etika, tradicijos atspara), jis ieško naujų literatūros suvokimo būdų, naujų žiūros taškų ir naujos retorikos.

ENThe review discusses a book by Vytautas Martinkus "Literatūra ir paraliteratūra" [Lietarture and Paraliterature] – articles and an essay about the period of dynamic changes in the Lithuanian culture since the day of the restoration of independence until the present day. The articles present an interesting picture of the historical situation, especially the condition of people of art in 1988–2002. Martinkus aims at analysing not only changes in literature, but also the phenomena observed in the contexts close to literature (ideology, freedom of creation, philosophy, popular culture, sociology, market mechanisms, etc.). The material of the book is structurally grouped into five sections by the author himself, thus demonstrating his interests. The author of the discussed book performs several roles in his book: those of a critic, teacher, official, public orator, literature scientist, interlocutor and a prose writer. The sections "Literatūros savastis" (articles about fundamental parameters of existence of literature) and "Skaitymai" (analyses and reviews of fiction literature) make the core of the book. Martinkus' methodological instruments and his dictionary of analysis formed within the context of phenomenology, hermeneutics, existential humanism and traditions. The influence of language philosophy, theory of reception, modern sociology and post-structuralism is obvious. The majority of Martinkus' articles are shaped according to a specific theme, idea, objective, i.e. to discuss society, values, preservation of essay writing; to analyse intertextuality, text polyphony, metaphor transformations, etc. By adhering to the classical scale of virtues (artistry, ethics, traditions), he searches for new ways of literature perception and new rhetoric.