Lituanistika okupacijos replėse : recenzija
LTLietuvių tautos istorija byloja, kad per pastaruosius šimtmečius Nepriklausomybė iškovota ne ginklu, bet pasiekta ilgalaikiu, kruopščiu ir sąmoningu darbu. Vienas tokios veiklos židinių – okupacijos metų Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra. 2000 m. spalį Vilniaus universitete įvyko mokslinė konferencija katedros veiklai per šešis dešimtmečius aptarti. Skaitytų pranešimų pagrindu, papildžius juos nauja medžiaga, išleista knyga „Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra, 1940–2000“ (sud. Giedrius Viliūnas). Katedros veikla knygoje apžvelgiama dviem aspektais – memuariniu ir tiriamuoju, ją sudaro trys skyriai: „Istorija“, „Asmenys“ ir „Straipsniai“. Knygos autoriai siekia visapusiškai apžvelgti ano meto literatūrinio gyvenimo peripetijas ir sėkmingai atveria objektyvią Lietuvos literatūrologijos panoramą. Visgi svarbu suvokti, kiek akcijos prieš lituanistus buvo sąlygotos paties okupacinio režimo ir kiek jose buvo vietinės represinės iniciatyvos. Susidaro įspūdis, jog katedra ne ką mažiau nukentėjo stalinizmo laikotarpiu negu chruščiovinio atšilimo metais. Šis faktas laukia išsamaus tyrinėtojo. Knyga gali būti įdomi istorikui, kultūrologui ir šiaip skaitytojui. Priekabus recenzentas galėtų joje rasti struktūros ir turinio nelygumų, neišlaikytų proporcijų, bet reikšmingas pats veikalo turinys, autorių siekiai. Remdamasis asmenine patirtimi ir amžininkų liudijimais, recenzijos autorius ypatingą dėmesį skiria tam, kaip aptariamoje knygoje atsakoma į klausimą: kokį vaidmenį Lietuvių literatūros katedra atliko tautos savimonėje?.
ENHistory of the Lithuanian nation evidences that over the last centuries the independence was gained not with guns but by durable, thorough and scrupulous work. One of centres of such activities during the occupation was the Department of Literature of Vilnius University. In October 2000, Vilnius University hosted a scientific conference aimed at discussing activities the department had been performing over the preceding six years. Based on readers’ reports supplemented with new material, a book “The Department of Lithuanian Literature of Vilnius University, 1940–2000” (compiled by Giedrius Viliūnas) was published. Activities of the department is reviewed with regard to two aspects, i.e. memoirs and exploratory. The book has three sections: “History”, “Persons” and “Articles”. The authors of the book seek to comprehensively review the then life peripeteia and successfully reveal the objective panorama of Lithuanian science of Literature. Nevertheless, it is important to understand the extent campaigns against Lithuanian literature scientists were determined by the occupational regime itself or local repression initiatives. It creates an impression that the Stalinist period caused as much damage to the department as the period Khrushchev headed the Soviet Union. This fact requires further research. The book may be of interest to historians, culture scientists and ordinary readers. A picky reviewer may notice certain unevenness in structure and content, however, the content of the book and the authors’ aims are significant. Based on personal experience and testimonies of contemporaries, the author of the review pays particular attention to the way the book answers the question as to what role the Department of Lithuanian Literature had in the national self-awareness.
