Dviese - Puida ir Vaidilutė

LTRecenzuojamoji Vytauto Kubiliaus knyga „Dviese literatūros sūpuoklėse“ pasirodė 2003 m. Knyga skirta rašytojams Puidai ir jo žmonai Onai Pleirytei Puidienei (Vaidilutei). Daugelis net ir literatūrologų nėra įsidėmėję nei šių rašytojų veidų, nei kūrybos. Ši knyga – priminimas, paakinimas pamatyti, supažindinimas. Parašyta populiariai, išlaikant Kubiliaus gerai įvaldytą tradicinę pasakojimo struktūrą: biografinius ir kultūrinius faktus lydi kūrybos aptarimas – 10 skyrių ( skirstoma chronologiškai) su pratarme ir epilogu. Kubiliaus nuostata – pirmosios lietuvių rašytojų šeimos gyvenimą ir kūrybą aptarti drauge. Tai autoriaus valia, juoba kad biografinį knygos klodą (herojų biografija pradedama ne nuo gimimo, bet nuo susitikimo redakcijoje) galima skaityti kaip nuolatinių skyrybų istoriją. Taigi pirmiausia Kubiliaus knyga išskirtina dėl jos objekto – vis dėlto periferinių literatūros asmenybių poros. Savo pasirinkimą autorius motyvuoja retoriškai klausdamas: ar tikrai šioms figūroms vieta „rezerviniame literatūros lauke“? Juk ligi Pirmojo pasaulinio karo Puida buvęs produktyviausias lietuvių rašytojas, pasireiškęs visuose literatūros žanruose, vėliau tapęs nepralenkiamu vertėju (išleido 60 verstinių knygų). Abu buvo pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus Žinios“ redakcijos darbuotojai (Puida – redaktorius). Vaidilutės kūrybai įvertinti tradicinė literatūrologija neturi tinkamų kriterijų. „Didžiaisiais“ jų nebepervadinsime, tačiau net ir madų vėjams atsparus literatūrologijos metras šia knyga liudija: vertinga, įdomu ir tai, kas buvo ir bus „didžiosios literatūros“ paraštės.

ENThe book “Dviese literatūros sūpuoklėse” [Two on a Literary Swing] by Vytautas Kubilius under review showed up in 2003. The book is dedicated to the writers Puida and his wife Ona Pleirytė Puidienė (Vaidilutė). Even most of literary scholars have not taken a note of either the faces or the creative work of these writers. This book is a reminder, a spur to see, an orientation. It is written in a popular style, maintaining the traditional narrative structure mastered by Kubilius: biographical and cultural facts are followed by discussion of creative work – 10 chapters (divided chronologically) with a foreword and an epilogue. The attitude of Kubilius is to discuss the life and creative work of the first Lithuanian family of writers together. It is the author’s will, the more because the biographical stratum of the book (the biography of the characters starts not from birth, but from their meeting at the editorial office) can be read as the story of continual divorce. Thus, above all Kubilius’ book should be distinguished for its object – a couple of peripheral personalities of literature. The author gives reasons for his choice by asking a rhetorical question: do these characters really have room in the “reserve field of literature”? After all, until the World War I Puida was the most productive Lithuanian writer, who has expressed himself in all genres of literature and who later became the unrivalled translator (published 60 translated books). They both were the employees of the editorial office of the first Lithuanian daily “Vilniaus Žinios” [Vilnius News] (Puida was the editor). Traditional literary criticism lacks appropriate criteria to measure Vaidilutė’s creative work. We cannot rename them to the “greatest”, but even the literary scholar, who is resistant to fashion winds, witnesses that this book is valuable, interesting, and something what used to be and will be the margins of “great literature”.