Nuo dainų poetikos prie simbolizmo
LTStraipsnyje sekant tautosakines stilizacijas apkimbančio simbolistinio antsluoksnio radimąsi, aptariama maironiškosios ir tautosakinės poetikos sąveika su poetus patraukusiu simbolizmu bei paties simbolizmo grynumas. Lietuvių poezija antrajame XX a. dešimtmetyje juto du traukos polius: tautosakinės tradicijos ir Maironio poezijos. Sekimų Maironiu bei tautosakinių stilizacijų ypač gausu ankstyvuosiuose B. Sruogos tekstuose. Apie 1912 m. išryškėja tautosakinės ir maironiškosios poetikos takoskyra: tradicinis darželis, rūtos, žirgas, bernelio laukianti sesutė Maironiu sekant parašytuose eilėraščiuose įgauna kitos kokybės bruožų: didvyriškos Lietuvos peizaže eilėraščio subjektas prabyla apie atsakomybę, liūdesį dėl tautos vargų. Maironiškieji eilėraščiai pasižymi kur kas sudėtingesne kompozicija, rimavimo sistema, ritmika. M. Vaitkaus poezijoje tautosakinės ir maironiškos poetikos sankryža turi daugiau atsišakojimų – juos lėmė gausūs sekimai (Lermontovu, Heine, Goethe, Puškinu ir kt.). F. Kiršos ir A. Lasto poezija bene mažiausiai rėmėsi į folklorinę tradiciją. Šie poetai ieškojo simbolinio žodžio įreikšminimo. Iš esmės visi į simbolizmą krypstantys poetai mėgino susiformuoti kiek įmanoma individualesnę leksiką, kurios pagrindas pirmiausia turėjo būti įlydytas natūralioje kalboje. Žiūrint iš dabarties perspektyvos, simbolio prasmė nebuvo išsikristalizavusi, išgryninta. Simbolizmas, ar veikiau nesugebėjimas pasiekti jam būdingos ir būtinos sugestijos, poetams kišo koją – mėginimai kiekvienu žodžiu atverti pastoviuosius būties matmenis neretai baigdavosi prasminiais nuostoliais.
ENThe present article analyses marginal texts of Lithuanian symbolists and portrays the interaction between folklore, Maironis's poetics and the oncoming symbolism in the second decade of the 20th century. The assimilation of folklore stylistics was often stereotyped. The symbolists gave much of their attention to the melody of their language using diminutives absorbed from the early folklore poetry. There were, however, attempts to avoid epigonism and create contextually distinctive neologisms. Syllabic metres typical of folklore were transformed by applying the law of syllabic-accentual verse. More innovations can be found in the poetry attributed to symbolism.
