Ypatingo nerimo poetas: žmogus ir pasaulis Juozo Tysliavos kūryboje

LTStudijoje Juozo Tysliavos poezija nagrinėjama fenomenalaus nerimo aspektu. Tai nerimas, kuris pasireiškia įvairiomis formomis ir sąsajomis. Nerimas Tysliavos poezijoje iškelia ir žmogaus identifikacijos problemą, kuri analizuojama remiantis norvegų psichiatro ir kultūrologo Finno Skarderudo ir anglų sociologo Anthony'o Giddens'o veikalais. Tysliavos poezija yra dinamiška, patraukli jaunatvišku polėkiu. Gimtojo krašto gamtos vaizdai tėvynės erdvėje palaiko vidinę poeto harmoniją. Tačiau nuo tradicijos tolstančiam ir modernizmo keliu žengiančiam asmeniui gimtoji aplinka tampa per maža tobulėjimui. Kūrėjo asmenybę užvaldo emocinė būsena, kuri pasireiškia kūno (išoriniu) ir dvasios (vidiniu) nerimu. Kūno nerimas skatina plėsti geografines ribas, o kelionės praturtina žmogų naujais įspūdžiais, patirtimi. Bendraujant su aplinka, išryškėja žmogui be savybių bei narcizui būdingi charakterio bruožai; panašus žmogaus santykis su pasauliu egzistuoja ir kitų šalių poetų (pvz., Guillaume'o Apollinaire'o) kūryboje. Plečiantis pažinimo riboms, didėjant informacijos kiekiui, taip pat plečiasi nerimo mastelis. Atsiveria dvasios nerimo gelmė. Savo ir svetimų kraštų lyginimai, bandymas suderinti svajones ir tikrovę sukelia žmogui dvasinį nestabilumą, todėl tampa vis sunkiau priimti sprendimus. Tikėjimas, orientuotas į save bei į gamtos cikliškumą, nekompensuoja silpno tikėjimo aukštesnėmis jėgomis ir nenumalšina dvasios nerimo. Tysliavos žmogus yra atviras pasauliui: jis neskatina išsižadėti to, kas artima lietuvio sielai, prarasti tradicines vertybes, bet akcentuoja kitokį jų supratimą.

ENThe object of the article is the relationship between man and the world in Juozas Tysliava's lyrics. This relation is best revealed in travelling. Man is controlled by anxiety which encompasses two forms: physical (internal) and spiritual (external). Physical anxiety gives impetus for travelling through which man encounters the modern world and gets to know it. In communicating with the world, man reveals himself as narcissist and man without features. The expansion of cognition exposes the spiritual depths of anxiety. To conclude, man in Juozas Tysliava works is open to the world: he does not accentuate the resignation of national identity, but highlights its different perception. Tradition and innovation go together.