Achievements of Lithuania and Latvia regarding the implementation of Kyoto commitments

LTŠiuo metu daug kalbama apie klimato kaitą, šiltnamio efektą ir kitas su šiais reiškiniais susijusias problemas. Anglies dioksido, azoto oksidų, metano ir kt. koncentracijos didėjimas atmosferoje dėl žmogaus ūkines veiklos sukelia žemėje „šiltnamio“ efektą. Jo įtakoje vidutinė atmosferos temperatūra didėja ir keičiasi jos pasiskirstymas žemėje. Savo ruožtu tai įtakoja oro masių judėjimą, drėgmės pernešimo ir apykaitos struktūrų. Galutiniame rezultate kinta gyvenimo sąlygos ir augmenijos produktyvumas. Prieš dešimtmetį, susirūpinusios vadinamojo šiltnamio efekto poveikiu, 155 šalys Rio de Žaneiro konferencijoje pasirašė JTBKKK. Ją Lietuva, kaip ir Latvija, ratifikavo 1995-aisiais. 1997 m. šalys susitarė dėl Kioto protokolo. Baltijos šalys, tame tarpe ir Lietuva pasirašė minėtą protokolą 1998 metais ir tuo pačiu įsipareigojo iki 2008-2012 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 8%, pagal 1990 m. taršos lygį. Kioto protokole nustatyti konkretūs taršos mažinimo įsipareigojimai visoms OECD šalims, taip pat šalims, pereinančioms į rinkos ekonomikų. 15 šalių, ES narių pasirašė taip vadinamą „Naštos pasidalinimo“ sutartį, kurioje keičiamos kiekvienos iš 15 šalių Kioto protokolo įsipareigojimų taisyklės. Vietoj individualių kiekvienos šalies įsipareigojimų, tos 15 šalių sutarė, kad priimtinas yra bendras emisijų sumažėjimas 8 %. Lietuvos įsipareigojimai pagal Kioto protokolą yra užtikrinti, kad ŠESD emisijos iki 2008-2012 m. neviršytų 47,5 Mt, neįvertinant žemės naudojimo pokyčio ir miškų apkrovos (ŽNPMA).Lyginant su kitomis pasaulio šalimis Lietuvos ir Latvijos indėlis į globalinį klimato kaitos procesą yra labai mažas. СО2 emisijos vienam gyventojui Lietuvoje 2000 m. sudarė 4,8 t/gyventojui, o Latvijoje - 3,5 t/ gyventojui ir yra kaip daugumos Europos šalių, kurios išmeta nuo 3-7 t/gyventojui. Siekiant įgyvendinti Kioto protokolo reikalavimus, ŠESD emisijų mažinimas turi būti planuojamas ir įgyvendinamas, įvertinus taršos mažinimo priemonių efektyvumą bei galimybes atskiruose ūkio sektoriuose. Bendru atveju energijos gamybos sektoriuje ŠESD emisijų mažinimo priemonės gali būti: kuro deginimo efektyvumo padidinimas ir kuro pakeitimas mažiau aplinką teršiančiu kuru. Naujų pažangių energijos gamybos technologijų (kombinuoto ciklo) įdiegimas, atsinaujinančių energijos šaltinių geresnis panaudojimas bei energijos taupymas galėtų būti efektyviomis ŠESD mažinimo priemonėmis tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Ypač ši problema aktuali Lietuvai, nes 2010 m. uždarius abu Ignalinos atominės jėgainės blokus, ŠESD emisijos turėtų neišvengiamai išaugti. Tam būtinas konkrečių ŠESD mažinimo priemonių įdiegimas. Lietuva lyginant su Latvija pasižymi labai maža atsinaujinančių energijos išteklių dalimi pirminės energijos balanse. Be to, lyginant energijos efektyvumo rodiklius (pirminės ir galutinės energijos santykis), Lietuva pasižymi mažesniu energijos gamybos ir tiekimo efektyvumu.Lyginant su Lietuva, Latvija yra daugiau pasiekusi klimato kaitos politikos srityje. Šalis pridavė savo Trečiąjį Nacionalinį pranešimą JTBKKK sekretoriatui. Latvijoje 2000-2001 m. buvo patvirtintos ŠESD mažinimo bei Bendrai įgyvendinamų projektų plėtros strategijos. Tuo tarpu Lietuva dar nėra ratifikavusi Kioto protokolo ir yra parengusi tik Pirmąjį Nacionalinį pranešimą JTBKKK sekretoriatui. Lietuvos JTBKKK nacionalinė įgyvendinimo strategija buvo paruošta tik 1998 m. ir šiuo metu reikalauja atnaujinimo. Latvijos patirtis klimato kaitos politikos galėtų būti naudingai pritaikyta Lietuvai. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos ir Latvijos įsipareigojimų, pasirašius JungtiniųTautų Bendrosios Klimato kaitos konvencijos (JTBKK) Kioto protokolą, įgyvendinimo galimybės atsižvelgiant į abiejų šalių energetikos sektoriaus plėtros ypatybes bei numatytas šiltnamio dujų emisijų mažinimo politikas ir priemones. Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas šiltnamio dujų emisijų mažinimo priemonėms energetikos sektoriuje, kuris yra atsakingas už didžiausius šiltnamio dujų emisijų kiekius. Pagrindinis straipsnio tikslas yra ištirti bei palyginti esamą bei būsimą šiltnamio dujų emisijų lygį Lietuvoje ir Latvijoje bei išanalizuoti ir palyginti būtinas priemones šiems įsipareigojimams įgyvendinti.

ENArticle deals with the Lithuanian and Latvian commitments under the Kyoto protocol of United Nations Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) and analyzes the possibilities to implement these requirements taking into account peculiarities of energy sector's development and the foreseen GHG mitigation policies and measures. The main issues addressed in the article are related to the GHG emission reduction measures in energy sector which is the major GHG emission source. The aim of the article is to analyze and compare current and predicted GHG levels in both countries as well as to analyse and compare all necessary measures required to implement Kyoto commitments.