The Influence of interconnection regime on competition in telecommunications market

LTLiberalizavus telekomunikacijų rinką ir atsiradus naujoms telekomunikacijų paslaugoms, tinklų sujungimo klausimai tapo ypač aktualūs. Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti tinklų sujungimo režimo įtaką konkurencijos plėtotei telekomunikacijų sektoriuje. Jame naudojami teisinių dokumentų bei antrinės mokslinių darbų analizės ir sintezės tyrimų metodai. Straipsnis aptaria įvairius tinklų sujungimo režimo aspektus. Straipsnio pradžioje pateikiamos pagrindinių sąvokų apibrėžtys ir paaiškinimai. Po to trumpai aptariami ir pagrindžiami du pagrindiniai tinklų sujungimo valdymo tikslai bei priežastys. Tai asimetriška telekomunikacijų rinkos konkurencinė aplinka, kuri būdinga visoms tinklų infrastruktūrą naudojančioms pramonės ir paslaugų sritims ir telekomunikacijų tinklų ir paslaugų tiekėjų nesugebėjimas savaime, be išorinio įsikišimo, teikti ekonomiškai efektyvias tinklų sujungimo paslaugas. Apžvalga atskleidžia, jog tinklų sujungimo reguliavimo tikslai jau a priori nėra bešališki ir nustatytas režimas veikia laisvą konkurenciją. Po to straipsnyje išskiriamos ir nagrinėjamos keturios pagrindinės tinklų sujungimo režimo dalys: bendrieji principai; koncepcinis modelis ir procedūros; komerciniai aspektai ir techniniai bei eksploataciniai tinklų sujungimo klausimai. Straipsnyje aptariami tik tie aspektai, kurie gali turėti įtakos konkurencijos raidai. Kiekvienas aspektas pirma yra nagrinėjamas teoriniu požiūriu, o pateikti tvirtinimai pagrindžiami įvairių šalių pavyzdžiais. Po to, atliktos analizės kontekste, aptariama galima šiuo metu Lietuvoje kuriamo tinklų sujungimo režimo įtaka šalies telekomunikacijų rinkos plėtotei.Darbe daugiausia dėmesio skiriama toms režimo savybėms, kurios potencialiai gali paveikti konkurencijos plėtotę telekomunikacijų rinkoje vienu iš dviejų būdų: skatinti arba stabdyti naujų firmų atėjimą į įvairias telekomunikacijų paslaugų rinkas ir paveikti jų vystymosi tempą; paveikti įvairių firmų (didelių ir mažų; vertikaliai ir horizontaliai susijusių, kt.) konkurencines pozicijas įvairiose telekomunikacijų rinkose. Pirma išskiriami ir analizuojami trys pagrindiniai bendrųjų linkių sujungimo principų aspektai. Po to aptariamos keturios svarbios tinklų sujungimo režimo koncepcinio modelio ir procedūrų dalys: ryšių reguliavimo institucijos vaidmuo ir ginčių tarp operatorių sprendimo tvarka; nustatytas privalomų tinklų sujungimo paslaugų kiekis ir minimalūs kokybės reikalavimai; galimybė pasinaudoti kitų operatorių technine informacija (tinklų specifikacijomis, infrastruktūros plėtotės planais); naudojimasis konfidencialia konkurentų informacija ir duomenimis apie jų klientus. Toliau straipsnyje parodoma kaip komercinių linkių sujungimo klausimų sprendimas gali paveikti rinką. Pateikiama įrodymų, jog kuo skaidresni ir tikslesni kaštų apskaičiavimo ir tinklų sujungimo mokesčių nustatymo metodai, tuo mažiau tinklų sujungimo režimas paveikia natūralias operatorių pozicijas laisvoje rinkoje ir mažiau pažeidžia operatorių teises laisvai konkuruoti. Svarbiausias aspektas - kaštais pagrįstų kainų nustatymas.Pabaigoje apžvelgiami pagrindiniai techniniai ir eksploataciniai tinklų sujungimo klausimai: tinklų sujungimo taškų išdėstymas; tinklų sujungimo techninė ir paslaugų kokybė (pakankami tinklų ištekliai; linkių sujungimo darbų atlikimo grafikas); galimybė vartotojams vienodomis sąlygomis naudotis visų operatorių paslaugomis (vienodos sąlygos tiekėjams naudotis telefonų numerių ištekliais; vartotojo galimybė nekeisti numerio; vienodas visų operatorių numeracijos sudėtingumas; galimybė kiekvienam skambučiui pasirinkti norimą tiekėją); laisva prieiga prie tinklo komponenčių ir vietinės linijos. Faktai rodo, jog tinkamos ir vienodos visiems tiekėjams techninės tinklų sujungimo sąlygos bei galimybės naudotis esamais tinklais skatina naujas firmas pradėti teikti paslaugas ir užtikrina sąžiningą konkurencijos plėtotą. Tačiau pernelyg palankios sąlygos paslaugų tiekėjams naudotis esančia tinklų infrastruktūra gali neskatinti alternatyvių infrastruktūrų plėtotės. Analizė patvirtina, jog tinklų sujungimo režimas yra neneutralus: jis turi įtakos konkurencijos raidai ir gali sukurti palankesnes sąlygas vienoms telekomunikacijų paslaugų tiekėjų ar tinklų operatorių grupėms ir mažiau palankias kitoms, labiau skatinti vienų telekomunikacijų paslaugų vystymą ir mažiau kitų. Lietuvoje kuriamas tinklų sujungimo režimas potencialiai yra palankus konkurencijos plėtrai. Jis labiau skatina telekomunikacijų paslaugų nei infrastruktūrų vystymą. Tačiau šiuo metu patvirtintuose įstatymuose daugelis režimo komercinių, techninių bei eksploatacinių aspektų nėra tiksliai apibrėžti. Todėl konkurencijos plėtotė labai priklausys nuo pačių rinkos dalyvių ir ryšių reguliavimo tarnybos priimamų sprendimų bei veiklos.

ENThis article investigates the influence of interconnection regime on the development of competition in telecommunications industry. lt argues that interconnection regime is not a neutral one. It intervenes the natural development of the market and creates conditions, which are more favourable for a certain group of providers at the expense of others. To arrive at this conclusion the article analyses four main aspects of interconnection regime: general principles; framework and procedures; commercial issues; and technical and operational issues. The paper looks at each aspect from the theoretical perspective and, in parallel, investigates current regulations of interconnection in Lithuania.