Europinė kultūra ir lietuviškieji archetipai: Jono Juškaičio mintijimai

LTStraipsnyje, remiantis N.Frye'o teorija, U.Eco, A.A.Richardso, Tz.Todorovo idėjomis ir lietuvių tyrinėtojų darbais, nagrinėjama Jono Juškaičio poezija, jo poetinės kalbėsenos specifika, gamtos prasmės, archetipinis ir tradicinis klodai, literatūrinės įtakos. Konstatuojama, kad J. Juškaičio pasaulėžiūroje daug romantinio idealizmo, jo kuriama įvaizdžių sistema remiasi Vakarų Europos ir lietuvių poezijos romantine tradicija, jaučiamos R.M.Rilke's, J.Keatso, F.Garcia Lorca'os kūrybos įtakos. Teigiama, kad J. Juškaičio poetinę sąmonę valdo archetipinis kolektyvinės atminties modelis, o jo meditacinei elegijai galima pritaikyti N.Frye'o žanrų teorijos principus, priskiriant daugumą kūrinių rudens, saulėlydžio ir mirties fazei. Archetipinį klodą atskleidžia ypatingas lyrinio subjekto ryšys su gamta, pirmapradžiu gyvenimo ritmu, pagoniškosios žemės mitologijos atspindžių, šiltos ir šviesios erdvės - tėvų žemės ir namų- pajautimas. Teigiama, kad didelę įtaką J. Juškaičio poetiniuose ieškojimuose turi krikščioniškoji pasaulėžiūra, poezijoje ryškūs Biblijos ir liturgijos atšvaitai, esama viduramžiškų reminiscencijų. Autorė mano, kad J. Juškaičio kūryboje galima įžvelgti krikščioniškosios pasaulėžiūros ir senosios lietuvių mitologijos sandūrą. Aptardama poetinės kalbos ypatybes, autorė teigia, kad poetinė J. Juškaičio kalbėsena padeda skaitytojui pamažu priartėti prie pagrindinės eilėraščio minties, o nuolatinis minties nutraukimas skatina neskubėti ir apmąstyti tai, ką jau skaitytojas tariasi anksčiau supratęs.

ENBased on N. Frye’s theory, the ideas of U. Eco, A. A. Richards, and Tz. Todorov, as well as the works of Lithuanian researchers, the article covers the analysis of the poetry of Jonas Juškaitis, specifics of his poetic speech, significance of nature, archetypal and traditional strata, and impact of literature. A finding is made that the worldview of J. Juškaitis contains heaps of romantic idealism; a system of images, created by him, is based on romantic tradition of poetry of Western Europe and Lithuania, influence of R. M. Rilke’s, J. Keats’, and F. Garcia Lorca’s works are felt. It is proposed that poetic consciousness of J. Juškaitis is controlled by an archetypal model of collective memory, whereas the principles of N. Frye’s genre theory can be applied to his meditation elegy, by attributing most of works to the phase of fall, sunset, and death. Archetypal stratum is revealed by special ties of a lyrical subject with the nature, the primeval pulse of life, the sense of reflections of the mythology of pagan land, warm and light space – fatherland and home. It is proposed that poetic quest of J. Juškaitis is highly influenced by Christian worldview; the reflections of Bible and liturgy are distinct in the poetry, it also contains the reminiscences of the Middle Ages. The author thinks that in J. Juškaitis’ creative work you can envisage the splice of Christian worldview and old Lithuanian mythology. Discussing the specifics of poetic discourse, the author proposes that poetic speech of J. Juškaitis helps a reader to gradually get closer to the main idea of a poem, whereas continual interruption of the idea encourages taking your time and reflecting on things that a reader may think that he has already understood.