Sugrįžęs aidas: žmogaus ir pasaulio ribos Vytauto Martinkaus prozoje

LTStraipsnyje nagrinėjama Vytauto Martinkaus proza. Autorius pažymi, kad 1997 metais išleistas romanas V. Martinkaus romanas „Simonija" tapo vienu ryškiausių literatūrinių įvykių ir privertė atsigręžti į ankstesnius V.Martinkaus kūrinius ir paieškoti juose tokių ypatumų, kurie anksčiau arba visai buvo nepastebėti, arba jiems nebuvo teikiama didesnė reikšmė. Aptariami V. Martinkaus kūriniai „Medžioklė draustinyje", „Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje", „Lašai",„Gabrielius Bunrotas", „Vidauja‘. Pažymima, kad visiems jiems būdingas giluminis kritiškumas, kuris kur kas veiksmingesnis už paviršutiniškai buitišką kritiką. Vis dėlto išsamiausiai nagrinėjamas romanas „Simonija“. Pabrėžiama, kad „Simonijoje" rašytojas ryžtasi ieškoti ne to, kas žmones skiria, kas suteikia individualumą, o to, kas sudaro vienumo pamatus. Skirtingybėje pabrėžiamas vienumas, savotiškas individualybių susiliejimas. Autorius teigia, kad šiame romane kitų žmonių patirtis įsilieja į žmogų ne tik per daiktus ar kultūros reiškinius, bet ir tiesiogiai, per bendravimą. Žmogaus kaip individo ribos ištirpsta, jis tampa organiška kažko didesnio už jį patį dalimi, žmonijos dalimi. Pabrėžiama, kad šio romano supratimas būtų nepilnas, nepastebint jam esmingos veidrodžio paradigmos. Romane veidrodžio įvaizdis turi daug konotacijų, bet veidrodis pirmiausia simbolizuoja patį žmogų; kitame žmoguje AŠ mato ne tik Kitą, bet ir atsispindėjusi save. Konstatuojama, kad taip rašytojas nori parodyti, jog visa žmonija - laiko ir erdvės atžvilgiu begalinė ir kartu vieninga tarpusavio atspindžių sistema.

ENThe article analyses an important feature of the living process of literature, namely, how a newly produced literary work influences the perception of earlier creation of the same author and how it changes the whole literary panorama. This idea is applied to the literary works of Vytautas Martinkus. The newest novel by V.Martinkus "Simonija" (1997) triggered much polemic as soon as it was published. Several articles, presenting totally opposite views of the novel, appeared. The article emphasises a non-traditional way of artistic thinking. By analysing earlier novels and short stories of Martinkus, a special focus is given to the socalled background plan, or the authorial conception. It is claimed that it is the originality of "Simonija" that does not allow the reader to adequately conceive the authorial meaning of the work. "Simonija" is a philosophical novel. However, original artistic-philosophical ideas are expressed not by the means of words, characters or the sequence of events, but through specific artistic details and different types of linking scenes.