Foreign exchange risk management in Lithuanian companies: the use of currency derivatives

LT2002 m. vasario 02 d. lito keitimo kursas buvo susietas su Euru vietoje JAV dolerio. Šis sprendimas buvo paremtas užsienio prekybos tendencijomis bei augančių Euro valiutos naudojimo prekyboje apimčių. Iki to meto, Euro kursas nuvertėjo prieš dolerį, o tai mažino Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą Europos Sąjungos rinkose. Buvo tikimasi, kad bazinės valiutos pakeitimas sumažins Lietuvos eksportuotojų ir importuotojų užsienio valiutos riziką. Tačiau, netrukus po lito persiejimo, JAV dolerio vertė nukrito lyginant su Euro, ir vėl litas sustiprėjo lyginant su svyruojančia valiuta. Eilė verslo atstovų pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl nenuspėjamų valiutos keitimo kurso pokyčių, nuostolių dėl JAV dolerio nuvertėjimo bei nepalankaus lito ir Euro surišimo kurso. Šios pasekmės sudomino giliau patirinėti esamą situaciją, kuri parodo, kad Lietuvos verslas susiduria su valiutos rizika ir, kad nuostoliai susidarę dėl valiutos kurso pokyčių gali skaudžiai atsiliepti. Verta panagrinėti kokių priemonių imasi Lietuvos bendrovės šios rizikos valdymui. Taip pat finansinės institucijos turėtų padėti savo klientams pasiūlydami tinkamus produktus apsidrausti riziką. Yra trys užsienio valiutos rizikos tipai. Pirmas tipas yra sandorio rizika kai užsienio valiuta denominuoti importo, eksporto bei tarptautinio finansavimo kontrakiai yra vykdomi tam tikru nuspręstu metu ateityje. Antras tipas yra įmonės užsienio investicijų bei dukterinių įmonių finansinių rezultatų konsolidavimo rizika. Tai yra rizika, kad įmonės turtas bei įsipareigojimai skirsis konvertuojant jų vertę ateityje. Trečias rizikos tipas yra ekonominis, kuris yra apibrėžtas kaip ekonominės vertės procentinis pokytis 1% pasikeitus valiutos keitimo kursui. Yra du draudimo tipai: vidinis ir išorinis.Vidinis draudimas minimizuoja užsienio valiutos pirkimo bei pardavimo sumas. Vidinė analizė įgalina įmones sumažinti užsienio valiutos riziką naudojant vidinius resursus. Išorinis draudimas naudoja užsienio valiutos rizikos draudimo instrumentus. Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti užsienio valiutos rizikos valdymo esamą padėlį Lietuvos įmonėse bei ypač išvestinių valiutos finansinių instrumentų naudojimą. Ar valiutos išvestinių instrumentų panaudojimas užsienio valiutos rizikos valdyme atitinka esamą ekonominę situaciją Lietuvoje? Tam, kad atsakyti į tyrimo pagrindinį klausimą, šie šalutiniai klausimai yra studijuojami. Pirmiausia, kaip eksportuojančios bendrovės valdo savo valiutos riziką ir su kokiomis problemomis jie susiduria? Antra, kaip bankai vertina užsienio valiutos valdymą Lietuvos įmonėse, bei kokius produktus ir paslaugas jie teikia Lietuvos įmonėms? Trečia, kokia yra situacija Lietuvoje palyginus su teorinėmis prielaidomis bei pasauline praktika? Galiausiai, papildomai prie praktinių tyrimų, kiekybinis analitinis modelis išvystytas Copeland & Copeland (1999) yra panaudotas testuojant ar pastebėtos išvados yra paremtos objektyviais paskaičiavimais. Modelio pasirinkimo priežastis yra ta, kad šis modelis įvertina pagrindinius kiekinius faktorius (įmonės pinigų srautus, užsienio valiutos kurso pokyčius, bei padengimo rodiklį). Tai leidžia išvadas pagrįsti objektyviais skaičiavimais. Paskaičiavimai, remiantis analitiniu modeliu, atlikti tik apibendrintai atskiroms šalims, o ne individualioms įmonėms. Šis pasirinkimas buvo sąlygotas limituotos atskirų įmonių viešos finansinės informacijos.Gauti modelio rezultatai parodo, kad pramonės šakos lygyje išvestinių produktų naudojimas nėra naudingas, tačiau reikia paminėti, kad atskiroms įmonėms išvados gali skirtis, bei išskirtiniais atvejais išvestiniai produktai gali tikrai būti naudingi. Dėl šios priežasties ir aukščiau paminėtų subjektyvių faktorių, bankai turėtų tęsti savo darbą su individualiomis įmonėmis konsultuojant bei propaguojant finansinius produktus. Bendrai, situacija Lietuvoje yra panaši kaip ir kitose Centrinės Europos šalyse, kuriuose susiduriama su panašiomis problemomis. Pasaulio praktika rodo, kad išvestinių produktų populiarumas turėtų augti natūraliai mažėjant jų kaštams bei augant įmonių supratimui apie juos. Tikėtina, kad išvestinių produktų populiarumas ateityje augs, nes Lietuva yra atvira rinkos ekonomika su augančia užsienio prekyba, augančiu pramonės sektoriumi bei besivystančia finansine rinka. Tačiau Lietuvos valiuta yra susieta su Euru. Lietuva taip pat ruošiasi tapti vieningos Euro zonos dalimi. Dėl didėjančios bendros prekybos dalies su Euro zonos šalimis, valiutos rizika turi tendenciją mažėti. Galima teigti, kad egzistuoja reikšmingos priežastys apsunkinančios platesnį išvestinių produktų naudojimą bei ribojančios greito rinkos augimo lūkesčius. Išvestinių produktų populiarumas bei sudėtingumas augs daugiausia dėl augančios prekybos su ne Euro zonos šalimis bei augančio įmonių vadovų supratimo bei patirties naudojantis šiais instrumentais.

ENThe paper studies the state of currency exposure management in Lithuanian companies. The research concentrates on the examination whether the usage of currency derivatives corresponds to the economic situation in Lithuania. The findings show that at present currency derivatives are not popular; yet this low popularity can be explained by sound economic arguments. The future development should sec the increase in the use of derivatives but this should come naturally, without a quick growth.