The Mission of colleges in the development of human resources

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Mission of colleges in the development of human resources
Alternative Title:
Kolegijų indėlis žmogiškųjų išteklių plėtroje
In the Journal:
Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai [Management of Organizations: Systematic Research]. 2003, Nr. 25, p. 149-165
Keywords:
LT
Kolegijos; Išsilavinimo lygis; Konkurencingumas; Žmogiškieji ištekliai.
EN
Colleges; Level of education; Competitiveness; Human resources.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje išryškintos aukštojo mokslo sistemos vystymo Lietuvoje tendencijos, aktualios tęsiant Aukštojo mokslo ir Profesinio mokymo reformas, orientuojančias švietimo sistemą ne tik į naujausių akademinių žinių perteikimą, bet į aktyvių asmenybių, pasižyminčių profesiniais įgūdžiais, formavimą Tam naudojamasi strateginio pobūdžio tyrimo „Žmogiškųjų išteklių plėtra privačiose įmonėse“, vykdyto 2001 metais ir skirto išsiaiškinti nevalstybinių įmonių darbuotojų profesinių gebėjimų poreikius, žmogiškųjų išteklių problemas, rezultatais bei Aukštojo mokslo sistemos 2002 - 2006 metų plėtros plano projekte pateikiama Lietuvos aukštojo mokslo sistemos būklės apžvalga ir vertinimu. Tyrėjų suformuluotos išvados ir pateiktos rekomendacijos paskatino autorę pagrįsti naujųjų aukštojo mokslo institucijų - kolegijų atsiradimo aukštojo mokslo sistemoje naudingumą ir apmąstyti jų misiją vykdant žmogiškųjų išteklių plėtrą. Vakarų Europos šalių patirtis liudija, kad kolegijos, organizuodamos neuniversitetines aukštojo mokslo studijas, sąlygoja ne tik greitesnį ir mažiau finansinių išteklių reikalaujanti specialistų parengimą, mokymo lygio kilimą, atsirandantį dėl konkuravimo su universitetais, bet ir palengvina aukštojo mokslo prieinamumą, leidžia padidinti aukštąjį išsilavinimą turinčių visuomenės narių skaičių. Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, kolegijų steigimas tampa svarbus ir tarptautiniu mastu, nes vykstantis švietimo internacionalizacijos procesas neišvengiamai verčia Europos valstybes nacionalinio švietimo standartus derinti prie visai Europai priimtinos binarinės aukštojo mokslo sistemos.Remiantis tyrimo „Žmogiškųjų išteklių plėtra privačiose įmonėse“ rezultatais, straipsnyje akcentuojamos šios Lietuvos aukštojo mokslo sistemos problemos, stabdančios žmogiškųjų išteklių plėtrą: kai kurių darbuotojų grupių, t.y., vyr. specialistų ir vyr. technikų, specialistų ir technikų, darbuotojų trūkumas, atsiradęs dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministerija, formuodama valstybinį specialistų užsakymą, nesivadovauja darbo rinkos poreikiu, nes tyrimai, leidžiantys nustatyti tokį poreikį, nevykdomi; darbuotojų praktinio parengimo ir bendrųjų gebėjimų stoka, kadangi reikalavimai darbuotojų gebėjimams auga greičiau nei reikalavimus atitinkančios darbo jėgos pasiūla; darbuotojų gebėjimų stoką lemia mokymo teikėjų nesugebėjimas priderinti mokymo tikslų prie darbo rinkos poreikių, nepakankama mokymo kokybė; aukštųjų mokyklų mokymo bazė ir intelektualinis potencialas nėra pilnai išnaudojami, nes įmonių vadovai, organizuodami darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą, pirmenybę teikia ne valstybinėms mokslo institucijoms, o įrangos tiekėjams ir privataus mokymo teikėjams: beveik pusė įmonių iš viso neorganizuoja darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo. Pateikiant kolegijų pajėgumo spręsti tokio pobūdžio problemas pagrindimą, detaliai aptariami veiksniai, sąlygojantys kolegijų misijos - ruošti aukštąjį profesinį išsilavinimą turinčius, atskirų Lietuvos regionų ir Europos darbo rinkos poreikius tenkinančius, įvairių sričių specialistus, pasižyminčius ne tik profesine kompetencija, bet ir atsakingai suvokiančius savo vaidmenį kuriant demokratinę visuomenę Lietuvoje - įgyvendinimą.Analizuojama, kaip studijų procese dominuojantys aktyvaus mokymo metodai, kolegijose įgyvendinama studijų kokybės laidavimo sistema sudaro realias galimybes lanksčiau reaguoti į nuolat besikeičiančius veiklos pasaulio poreikius, ruošiant praktinius profesinius įgūdžius turinčius specialistus, pasižyminčius savarankiškumu, aktyvumu, kūrybiškumu ir dėl to gebančius rinkai pasiūlyti išskirtinius konkurencingus produktus. Straipsnio pabaigoje aptariama valstybės ir darbdavių paramos svarba, finansuojant kolegijų dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, mokslinį tiriamąjį darbą, darbdavių poreikiams pritaikytų mokymo programų rengimo, praktikų ir stažuočių organizavimo problemos, bendradarbiavimo su universitetais būtinumas, ieškant efektyvių neuniversitetinių ir universitetinių studijų derinimo formų. Kolegijų tinklo formavimas, stambinimo keliu steigiant regionines kolegijas, leidžia efektyviau panaudoti materialinius ir žmogiškuosius išteklius, sudaro galimybę siūlyti profesijas, geriau atitinkančias regionų darbo vietų struktūrą, studijas priartinti prie studentų gyvenamosios vietos, didelėje daugiašakėje kolegijoje suteikiant jiems platesnes pasirinkimo galimybes. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENWhile the world society is moving into a new stage of knowledge, the main factor, which provides competitive advantage to the country, can be the high level of education and skills. In the development plan of Lithuanian national economy for the years 2001 to 2003, the competitive forces of Lithuanian economy along with the development of human resources gain the status of priority. The article discusses the mission of the new higher schools-colleges in encouraging every person for lifelong studies and ensuring the capability of being employed. [From the publication]

ISSN:
1392-1142; 2335-8750
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38348
Updated:
2018-12-17 11:15:41
Metrics:
Views: 8    Downloads: 6
Export: