Nedarbas ir nusikalstamumas Lietuvos kaime po 1990 metų

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nedarbas ir nusikalstamumas Lietuvos kaime po 1990 metų
Alternative Title:
Unemployment and crime rate in rural Lithuania after 1990
In the Journal:
Jurisprudencija [Jurisprudence]. 2005, Nr. 74 (66), p. 66-74
Keywords:
LT
20 amžius. 1940-1990; Kriminalistika. Kriminologija / Criminology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama kaimo socialinės raidos, taip pat nedarbo ir nusikalstamumo problema, atsiradusi po 1990 m. Socialinė kaimo padėtis tiriama lyginant Lietuvos kaimo socialinės raidos bruožus su įvairių ES valstybių ir kitų valstybių panašiais rodikliais. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, vyksta gyventojų senėjimo procesas, todėl mažėja darbingo amžiaus gyventojų kaime, o tarp jų - didelis nedarbas (mūsų tyrimo duomenimis – 10-15 proc.). Daugelyje ES valstybių kaimiškose vietovėse gyvena beveik pusė, o Skandinavijos šalyse – net iki 67 proc. gyventojų; Lietuvoje – tik maždaug trečdalis. Lietuvos kaimo gyventojų išsimokslinimas yra gana aukštas, o degraduotų asmenų skaičius Lietuvos kaime vis dėlto augo. Kaimo socialinė raida nulėmė ir nusikalstamumą kaime. Kaip žinome, prieš atkuriant ir atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje per 7-8 metus buvo nusikalstamumo “šuolis”, kuris tęsėsi iki 1995 (1996 m.). Per nepriklausomybės laikotarpį kaimo gyventojų kriminalinis aktyvumas kito, tačiau tradicinis santykis, kai kaimo gyventojų kriminalinis aktyvumas buvo 1,5 – 2 kartus mažesnis negu miesto gyventojų, neišliko. Atkūrus nepriklausomybę, kai prasidėjo staigi socialistinių ūkio ir kultūros struktūrų griūtis, kaimo gyventojų kriminalinis aktyvumas labai greitai susilygino su miesto gyventojų kriminaliniu aktyvumu, o 1993 m. net viršijo jį. Šiuo metu, vykstant teigiamiems socialiniams pokyčiams, kaimo gyventojų kriminalinis aktyvumas yra penktadaliu mažesnis už miesto gyventojų kriminalinį aktyvumą. [Iš leidinio]

ENThe article analyses rural social development as well as unemployment and criminality problem which occurred after 1990. The social situation in countryside is analysed by comparing the social development of Lithuanian rural areas with that of respective indicators of different EU countries and other states. Lithuania as well as other European countries has encountered the problem of an ageing society, therefore, the numbers of population of working age are decreasing in rural areas and its unemployment rate is high (10–15 % , based on the research for this article). In many of the EU states, almost half of the population is living in rural areas, in Scandinavia rural areas are inhabited by up to 67% of the population, while in Lithuania – only around one third. Although the education level of the rural population in Lithuania is quite high, the number of individuals in reduced circumstances in rural areas has grown. The social development of rural areas has determined their crime rate. Just before Lithuania regained its independence, and for a few years afterward, the crime rate soared for 7–8 years until 1995–6. After independence, criminal activity among the rural population altered; the traditional ratio between the crime rate in urban and rural areas (1.5–2 times lower in rural areas) did not remain. After the restoration of the independence, when socialist farms and cultural structures suddenly collapsed, the crime rate among the rural population caught up with the crime level in cities very rapidly and even exceeded it in 1993. At present, in the context of positive social changes, the crime rate among the rural population is one fifth lower than that of urban areas.

ISSN:
1392-6195; 2029-2058
Subject:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3829
Updated:
2018-12-20 23:06:19
Metrics:
Views: 26    Downloads: 8
Export: