Priešpensinio amžiaus (60-64 m.) asmenų užimtumo galimybės: skaitmeninė savivoka ir regioninė poliarizacija

LTŠiame straipsnyje analizuojamas priešpensinio amžiaus (60–64 m.) asmenų užimtumas ir jo sąsajos su skaitmeniniu raštingumu bei subjektyvia sveikatos būkle Lietuvoje. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindines technologines ir socialines kliūtis, ribojančias vyresnio darbingo amžiaus asmenų motyvaciją ir galimybes išlikti darbo rinkoje regioninės atskirties sąlygomis. Atlikta antrinė duomenų analizė, remiantis 2025 m. reprezentatyviosios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis (n = 650). Taikyta lyginamoji analizė, skirstant respondentus į dvi amžiaus grupes (50–59 m. ir 60–64 m.) ir vertinant jų deklaruojamą skaitmeninį raštingumą pagal gyvenamąją vietą bei išsilavinimą. Tyrimas atskleidė ryškią regioninę poliarizaciją: kaimo vietovėse žema arba nulinė skaitmeninė 60–64 m. asmenų savivoka siekia 23,9 %, tuo tarpu sostinėje šis rodiklis eliminuotas. Nustatyta, kad aukštasis išsilavinimas veikia kaip apsauginis veiksnys nuo technologinės izoliacijos, tuo tarpu asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, paprastai pasižymi tik bazinėmis kompetencijomis, kurių skaitmenizuotoje darbo rinkoje nepakanka. Priešpensinio amžiaus asmenų užimtumo trajektorijas Lietuvoje lemia kompleksinė mažėjančių investicijų į žmogiškąjį kapitalą, prastesnės subjektyvios sveikatos būklės ir skaitmeninio pasitikėjimo trūkumo tarpusavio sąveika. Straipsnyje daroma išvada, kad aktyvus senėjimas regionuose dažnai tampa priverstiniu aktyvumu, kuris nulemtas ekonominio nepritekliaus, o ne sėkmingos technologinės adaptacijos. RAKTAŽODŽIAI: priešpensinis amžius, užimtumas, skaitmeninis raštingumas, geografinė stratifikacija, socialinė gerontologija.

ENThis article analyses the employment of people of pre-retirement age (60 to 64 years old), and its links to digital literacy and subjective health status in Lithuania. The aim of the study is to identify the main technological and social barriers limiting the motivation and opportunities of older working-age people to remain in the labour market in the context of regional exclusion. Secondary data analysis was performed for the study, using data from a representative survey of the Lithuanian population in 2025 (n=650). Comparative analysis was applied, dividing respondents into two age groups (50 to 59 years and 60 to 64 years), and assessing their declared digital literacy according to place of residence and education. The study revealed a clear regional polarisation: in rural areas, low or zero digital self-awareness among 60 to 64-year-olds reaches 23.9%, while in the capital this indicator is eliminated. It was found that higher education acts as a protective factor against technological isolation, while people with secondary education usually have only basic competencies that are insufficient in the digitalised labour market. The employment trajectories of pre-retirement age people in Lithuania are determined by the complex interaction between declining investment in human capital, poorer subjective health status, and a lack of digital trust. The article concludes that active ageing in regions often becomes forced activity, determined by economic deprivation rather than successful technological adaptation. KEY WORDS: pre-retirement age, employment, digital literacy, regionality, social gerontology.

• Digital engagement of older adults in Lithuania: obstacles and support opportunities. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, 27, 38-57.
• Employers’ policies and attitudes towards the performance of older employees in Lithuania. Verslas: teorija ir praktika 2019, 20, 476-484.
• Labor market participation of older workers in Lithuania: factors affecting employment in old age. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 247 p.
• Lietuvos gyventojų demografinių struktūrų ir procesų kaita. Vilnius : Lietuvos socialinių mokslų centras, Sociologijos institutas, 2023. 290 p.
• Lietuvos gyventojų senėjimas XXI a. pradžioje: demografinis ir gyvenimo kokybės aspektai. Lietuvos socialinė raida 2014, 3, Lietuvos gyventojai XXI a. Radžioje: sociodemografiniai aspektai, 25-42.
• Longer working lives - what do they mean in practice - a case of the Baltic countries. International journal of sociology and social policy 2022, 42, 5/6, 526-542.
• Senėjanti visuomenė: kaip mes pasirengę?. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 332 p.
• Socialinė gerontologija. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto leidyba, 2011. 309 p.
• To work or not to work: factors affecting bridge employment beyond retirement, case of Lithuania. Ekonomika 2019, 98 (2), 33-54.
• Vyresnio amžiaus asmenų išlikimas darbo rinkoje: Lietuvos situacija ES kontekste.. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, 27, 121-136.