Émigré literature of the second half of the twentieth century

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėÉmigré literature of the second half of the twentieth century
AutoriaiTūtlytė, Rita
LeidinyjeVilnius review . 2005, no. 18, p. 66-77
Reikšminiai žodžiai
ENDP camps; Homesickness; Christian culture; Postwar; Avant-garde
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje kultūros ir literatūros istorijos aspektu pristatoma XX amžiaus lietuvių egzodo literatūra. Ryškinamos dvi pagrindinės literatūrinės laikysenos: katastrofą patyrusiojo desperatiškas šauksmas (A. Škėma, A Mackus) ir siekis atkurti harmoniją paliktosios kultūros ženklais. Akcentuojama į dokumentiškumą orientuotų žanrų gausa (dienoraštis, užrašai, laiškai, memuarai). Trumpai pristatoma vyresniosios kartos (A. Vaičiulaitis, J. Savickis) kūryba. Jaunosios kartos kūryboje ryškinama sąsaja su lietuvių literatūros tradicija, su skandinavų literatūra, su egzistencializmo idėjomis ir su naująja pokarine Europos ir JAV meno mada. Jaunosios kartos kūryba aptariama žemės ir namų idėjos požiūriu (H. Nagys, K. Bradūnas, P Andriušis, M. Katiliškis, B. Pūkelevičiūtė, H. Radauskas, A. Nyka-Niliūnas) bei gyvenimo ir mirties semantikos sklaidos požiūriu (A. Škėma, A. Mackus, Liūnė Sutema). Pokarinio meno tendencijų požiūriu pristatoma avangardistų (J. Meko, A. Landsbergio, K. Ostrausko) kūryba. Apžvelgiama pasikartojančių poetinių motyvų semantika ir jos transformacija. Straipsnį užbaigia jauniausios kartos kūrybos apžvalga. [Iš leidinio]

ENThe article presents the 20th century Lithuanian exodus literature from the point of view of culture and literature history. Two major literature set-ups are highlighted: a desperate scream of a person that has experienced a catastrophe (A. Škėma, A Mackus) and an aspiration to restore a harmony referring to the preserved signs of culture. The abundance of genres orientated towards documentalism is accentuated (a diary, notes, letters, and memoirs). The creative work of the older generation (A. Vaičiulaitis, J. Savickis) is briefly presented. The focus in the creative work of the younger generation is on the relation with Lithuanian literary tradition, Scandinavian literature, existential ideas, and the new post-war art tendencies of Europe and the US. The creation of the younger generation is discussed through the idea of land and home (H. Nagys, K. Bradūnas, P Andriušis, M. Katiliškis, B. Pūkelevičiūtė, H. Radauskas, A. Nyka-Niliūnas) as well as through the spread of the semantics of life and death (A. Škėma, A. Mackus, Liūnė Sutema). The creative activity of the avantgardists (J. Mekas, A. Landsbergis, K. Ostrauskas) is presented from the point of view of post-war art tendencies. The article presents an overview of the semantics of repeating poetic motifs and its transformation, and finishes with a review of the creative work of the youngest generation.

ISSN1648-7354
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3822
Atnaujinta2013-04-28 15:58:09
Metrika Peržiūros: 5