Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija: bendražmogiškos tiesos baroko stiliumi
LTStraipsnyje keliamas klausimas, kuo Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezija gali būti aktuali šiandien, kokios jos suaktualinimo galimybės. Teigiama, kad Sarbievijaus poezija atitiko jo gyvenamojo meto literatūrinį skonį. Amžininkų aukštinti ir kopijuoti jo „Lyrikos" rinkiniai buvo vis perleidžiami iš naujo, tačiau sunkiau suaktualinti baroko epochą ir jos poeziją šiandieniniame postmoderniame pasaulyje. Išryškinusi pagrindines Sarbievijaus poezijos temines ir stilistines linijas, autorė teigia, kad harmonijos su savimi, su pasauliu ir su pasaulio Kūrėju paieškos, dvasinės ramybės siekis, pamatinių vertybių pažinimas, vidinis žmogaus tobulėjimo kelias, dorybių savyje ugdymas - visa tai atsispindi ir itin meniškai perteikiama Sarbievijaus poezijoje, įkūnijančioje įvairių amžių patirtį ir literatūrinį paveldą. Šie amžini ir nekintantys, visais amžiais žmogui, - o ypač jaunam, gyvenimo prasmės ieškančiam žmogui, - rūpintys klausimai lemia tai, kad Sarbievijaus poetinis palikimas mūsų dienomis nepraranda aktualumo. Konstatuojama, kad Sarbievijaus odžių intertekstiniai sluoksniai, siejantys antikos filosofų nuostatas su krikščionių autorių mintimis, mokiniams galėtų būti puikus pavyzdys, kad gyvenimo prasmės paieškos visais laikais veda panašia linkme, kad esminiais klausiniais panašiai samprotauja pagonys stoikai ir krikščionių šventieji, o barokiniai Sarbievijaus eilėraščiai tarsi „sutaiko" ankstesnių amžių literatūroje perteiktas dvasinio tobulėjimo nuorodas su savo gyvenamo meto nuostatomis.
ENThe relevance of the literature of previous epochs today is an urgent issue both to literary researchers and teachers who are attempting to arouse interest in the old texts in pupils. Inevitably we face the dilemma: whether to only analyse those texts as documents witnessing how people lived in those times, what moral and aesthetic issues they raised in their works and what means of literary expression they used to "decorate" their texts? Is it possible to find in their texts also an objective dimension which does not depend on specific realities of the time but is related to eternal unchangeable problems relevant to all times or universal values? And one more question: how to explain the popularity of Sarbievius's works in the 17th century onwards? What in his works could be of interest to the young reader today? These questions have been addressed in t he article. [text from author]
