LTStraipsnyje nagrinėjamas Czeslaco Miłoszo romanas „Isos slėnis“, stengiantis atsakyti į klausimą, ar Isos slėnio pasaulėjautą formavo atmintis ir gimtinės ilgesys, literatūrinės inspiracijos, ar romano prasminius klodus lėmė savitas Cz. Miłoszo mąstymas ir pasaulio pajauta. Pažymima, kad Cz. Miłoszo romanas - tai skirtingų daugiabalsių susipynusių pasakojimų visuma. Tie pasakojimai, kuriuos galima sieti su mito apraiškomis, tam tikrais modeliais ar archetipais, išsiskiria ir yra tarsi pamatas, ant kurio suregzti visi kiti siužetai, įvykiai, veikėjai. Būties klausimai, sakralumo patyrimas Cz.Miłoszo romane siejami su žmogaus gyvenimo įprasminimu iš kartos į kartą. Nenutrūkstanti genties grandis yra ta sija, dėl kurios projekcijos pagrindinį herojų pasiekia šie pasakojimai, mitiniai elementai įsipina į berniuko vaizduotės pasaulį . Romanas lieka tarsi neužbaigtas, tačiau tekste užkoduota informacija leidžia manyti, kad Isos slėnio „karalius" visą gyvenimą su savimi nešiojosi vaikystėje susikurtą mitą: daroma išvada, kad autoriui gimtinės motyvas yra tarytum instrumentas, raktas, kuriuo jis leidžia pasakotojui „atrakinti" pačias skaudžiausias amžiaus temas, nagrinėti žmogaus būties žemėje ir ryšio su kitais pasauliais klausimus. Daroma išvada, kad dažnai pasitaikanti upės simbolika leidžia autoriui parodyti nesulaikomą laiko ir gyvenamojo meto jtaką Isos slėnio gyventojui Tomui. Cz.Miłoszo pasirinkta upės metafora sujungia praeities kartas su ateitim, buvusį laiką su būsiančiu, nes atmintis užtikrina ateitį.
ENThis year marks the centenary birth anniversary of Czestaw Milosz, poet, prose and essay writer, translator and especially perceptive witness of the past epoch. Conferences have been held, discussions organised, movies and exhibitions presented and his books have been republished to remember him. This article invites us to read t he novel Isos Slėnis (The Valley of Isa) once again.