Nežemiški moters pavidalai istorinėje atmintyje: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės "Ad astra"

LTStraipsnyje aptariamos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės romano „Ad astra" problemos, pagrindinės herojės „aš" augimas, siejant jį su archetipais, modeliuojančiais alternatyvias moterų buvimo socialiniame pasaulyje formas. Nagrinėjant archetipinį kūrinio lygmenį, teigiama, kad romano pasakojimu kuriamas merginos savivokos modelis, nors, suformuotas sąmoningų Elzės ieškojimų, gali būti kildinamas iš archetipinio moters vaizdinio, graikų mitologijoje siejamo su deivės Atėnės figūra. Autorė mano, kad tai įrodo ir romano herojės pasirinkimas prisidėti prie lietuviško sąjūdžio, kuris tarsi įsipareigoja pratęsti tėvo ir jo brolio vykdytą gyvenimo programą. Išvedama paralelė su mitu, pasakojančiu apie ypatingą deivės Atėnės gimimą iš tėvo Dzeuso galvos, atskleidžia „tėvo teisės" įsigalėjimą „motinos teisės" atžvilgiu. Tačiau pažymima, kad tai galima sieti ir su gelmine kultūros psichologija, pagrindžiančia savarankiškų, sąmoningai apsisprendžiančių, įsipareigojančių kitiems moterų tapatumo modelį. Pabrėžiama, kad iš čia jėgos semiasi moteriška savidisciplina, valia nepasiduoti net ir stipriausiems jausmams, tačiau toks valingai tvarkomas gyvenimas turi ir savo šešėlį - naktinių košmarų pavidalu pasirodančius užstelbtus jausmus. Autorė kvestionuoja literatūrologės V.Daujotytės išvadą, kad kūrinyje reprezentuojamas moters „aš" įsitvirtina vyriškais būdais ir priemonėmis, teigdama, kad kultūrinė atmintis gali paaiškinti ir netradicinį, nusistovėjusias moteriškumo sampratas peržengiantį, naujas socialinio veikimo formas įtvirtinantį moters savivokos modelį.

ENIn the article "The unearthly cast of women features in the historical memory" is analyzed Gabrielė Petkevičaitė Bite's novel "Ad astra" questioning about the sources of new forms of women's identity. The profound level of the novel revealed by the text exploration seems to have a lot in common with Greek mythological imagination. Independent, self-confident, social active women's life model can be originated from the myths about autonomous, virgin goddess like Artemis or Athena. These mythological figures express different features of woman, the first one is goddess of the wild, inviolate nature, the other is the daughter born through the head of the father, goddess of wisdom, disciplining impulses, but they both embody the particular quality of consciousness, which helps to establish unconventional female identity models.