Šiuolaikinis žodynas : normos ir nomenklatūros problema

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŠiuolaikinis žodynas : normos ir nomenklatūros problema
AutoriaiMelnikienė, Danguolė
KnygojeInnovation and tradition in contemporary language studies : selected papers of the international conference at the University of Vilnius, Lithuania, 17-19 September 2004 . 2005, P. 97-102
Reikšminiai žodžiai
LTŽodynas; Vulgarizmai; Leksika; Leksikografija
ENDictionary; Vulgarisms; Vocabulary; Lexicography
Santrauka / Anotacija

LTVulgarizmai yra paplitę šnekamojoje kalboje iki žodyno sudarymo, ir paprastu draudimu neišpręsime aktualio kalbos švarumo problemos. Veikiau, atvirkščiai, puritoniškumas, kada bandoma sudaryti pagražintą kalbos vaizdą, kalbos vartotojui (o ypač jaunimui) aosijuojasi su socialine veidmainyste ir skatina negatyvizmą bet kokių kalbos normų atžvilgiu. Nesuradęs vieno ar kito „nenormatyvinio“ žodžio žodyne, jaunimas nesiliaus jo vartojęs, o tik dar kartą įsitikins visuomenės dviveidiškumu. Neigiamas požiūris į visuomenę tik stimuliuos tų žodžių, kurie erzina valdančiuosius puritoniškus sluoksnius, vartojimą. Šia prasme žodyno sudarytojai neturi pamiršti, kad jie kalbos vartotojui reprezentuoja visuomenę, yra jos nuostatų reiškėjai. Ne žodynas, o aplinka ir konkreti situacija konkrečiame kolektyve nulemia vienos ar kitos leksikos pasirinkimą. Užuot slėpę atskirus žodžius ir jų reikšmes, pirmiausiai turime pripažinti jų egzistavimo faktą, o paskui juos priskirti vienam ar kitam kalbos lygmeniui, parodyti, kada juos tinka ar netinka vartoti. Tai ir turėtų auklėjamąją reikšmę. Tik taip būtų galima sudaryti realų, o ne pagražintą vaizdą apie esamą kalbos kūklę, t. y. sukurti naujos kartos, atitinkantį atviros visuomenės dvasią, žodyną. [Iš leidinio]

ENVulgarisms have been common in spoken language before compiling the dictionary, and a simple ban will not solve the problem of the purity of language. On the contrary, a language user (particularly youth) associates Puritanism, which involves efforts to draw a better picture of language, with social hypocrisy and adopt an attitude of negativism towards any language forms. Failing to find one or another “non-normative” word in a dictionary, young people will not stop using it, and this will only confirm that society is two-faced. The negative attitude towards society will only promote the use of words that irritate the ruling puritanical circles. Dictionary compilers should not forget that they represent society to language users and express its attitudes. The environment and a specific situation in a specific group of people rather than a dictionary determine the selection of one or another vocabulary. Instead of hiding separate words and their meanings, we should first of all recognise that they exist and then place them in one or another language level and show where their use is appropriate and where it is not. This would have an educational sense. This is the only way to draw a real rather than embellished picture of the current state of language, i.e. create a new-generation dictionary reflecting the spirit of open society.

ISBN9986-19-739-2
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3817
Atnaujinta2013-04-28 15:58:06
Metrika Peržiūros: 3