Raštai ir paraštės : apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą

LTKnygoje eseistiškai analizuojama Just. Marcinkevičiaus kūryba. Pasiremiant ligi tol neskelbtais rašytojo pasakojimais, atskleidžiami svarbiausi jo biografijos ir pažiūrų aspektai, nagrinėjami sovietmečio aplinkybių paveikti kūriniai, dėl kurių daugiausiai polemizuojama visuomenėje ir literatūros pasaulyje. Pažymima, kad Just. Marcinkevičiaus laikysenoje jau labai anksti buvo pastebimi tam tikri jo tapatybę stiprinantys moraliniai akcentai - savidrausmė, darbas, valia, pareiga, padėję visą gyvenimą išlaikyti kūrybingumą, o lituanistikos studijos Universitete atidengė literatūrą ne tik kaip žodžio estetiką, bet ir kaip tautos likimo liudytoją. Pažymima, kad estetikos ir etikos sąlytis Just. Marcinkevičiaus pasireiškė gana anksti ir išliko visą kūrybinės veiklos laikotarpį. Daroma išvada, kad Just. Marcinkevičiaus kūryba susijusi su esminėmis lietuvių etoso, išsikristalizavusio XIX amžiuje, formomis, su pilietine ir politine valstybės bei kultūros kūrimo valia, su antikos europietiškųjų reikšmių transkripcijomis, su žemdirbiškąja pasaulėvoka, jos šventumo resursais, su politinėmis bei moralinėmis krizėmis, kurios ištinka nepriklausomo gyvenimo netekusią, kovojančią, bet ir prisitaikančią tautą. Konstatuojama, kad Just. Marcinkevičiaus kūryboje savotiškai prasitęsia XIX amžiaus linijos, jungiamos su skausminga XX amžiaus patirtimi. Pabrėžiama, kad aktualindamas žmogaus moralinės ir pilietinės tapatybės problemas, Just. Marcinkevičius žvelgė į jas iš lietuvių tautos pozicijų, iš kultūros saugojimo taško, nevengdamas konservatyvios laikysenos.Reikšminiai žodžiai: Cenzūra; Dramos; Gyvenimas; Ideologija; Justinas Marcinkevičius; Kūryba; Literatūra; Modernizacija; Poezija; Sovietinio laikotarpio poezija; Tautosakiniai motyvai; Censorship; Drama; Folklore motives; Ideology; Justinas Marcinkevičius; Life; Lithuanian literature; Modernization; Poetry; Poetry of the Soviet period.

ENIn the book, the creative path of Justinas Marcinkevičius is analysed from an essayistic point of view. Based on the writer’s stories unpublished before, the major aspects of his biography and outlook are revealed, his works affected by the Soviet circumstances, which cause the most debates in the public and the literary world, are analysed. It is pointed out that certain moral tones which strengthen his identity: self-discipline, work, will, duty, which helped him remain creative throughout his entire life, were observed in Marcinkevičius’s posture very early, and the university studies of Lithuanian philology disclosed literature not only as the aesthetics of the word but also as a witness of the nation’s destiny. It is noted that the synergy of aesthetics and ethics manifested in Marcinkevičius’s works fairly early and was retained throughout his entire creative life. A conclusion is drawn that Marcinkevičius’s creative path is related to the key forms of the Lithuanian ethos which crystallised in the 19th century; to the civil and political will of creating the state and culture; to antique transcriptions of European meanings; to agricultural understanding of the world; to the resources of its sacredness; to political and moral crises which hit the nation having lost its independent life, fighting and yet adapting. It is stated that Marcinkevičius’s works extend the lines of the 19th century and connect them with the painful experience of the 20th century. It is pointed out that by attributing relevance to the issues of a person’s moral and civil identity, Marcinkevičius looked at them from the position of the Lithuanian nation, from the culture preservation point, without avoiding a conservative approach.