Mapping Lithuanians : the development of Russian imperial ethnic cartography, 1840s-1870s

LTStraipsnyje analizuojama etninių žemėlapių vaidmuo XIX a. politiniame diskurse. Žemėlapių svarba formuojant politines teritorijas plačiai tyrinėta, tačiau etninė kartografija beveik netirta, nors turi didelę simbolinę prasmę, yra politinių ideologijų įrankis. Modernios etninių regionų kartografijos Rusijos imperijoje pirmasis periodas datuojamas XIX a. penktuoju-septintuoju dešimtmečiu, antrasis truko iki 1917 m. Straipsnyje siekiama Lietuvos pavyzdžiu pademonstruoti, kaip etniniai žemėlapiai galėjo tapti nacionalinių teritorijų pažinimo šaltiniu. Nuosekliai aptariami Piotro Keppeno 1848 ir 1851 m. išleisti europinės Rusijos dalies etniniai žemėlapiai, 1863 m. Aleksandro F. Ritticho ir Pompėjaus N. Batiuškovo parengti tikybų atlasai, o taip pat Rodericho von Erckerto 1863 m. etnografinis atlasas. Aptariami minėtų kartografų darbo metodai ir informacijos šaltiniai. Apibendrinant teigiama, kad pirmieji atlasai rėmėsi naujausiais, nors dažniausiai netiksliais statistiniais duomenimis, ieškota etnolingvistinių žemėlapių kūrimo metodų. Tuo tarpu R. von Erckertas suformavo politizuotą etnokartografiją, paskelbė du skirtingus žemėlapio variantus, sukurdamas ideologinių tikslų realizavimo pasitelkus kartografiją mechanizmą.

ENThe importance of maps in the construction of national territories has already received much attention from scholars; however, the discussion has mostly centred around the creation of political boundaries in emerging regions or states. Ethnic cartography, on the other hand, remains little studied, despite the fact that it also produced powerful symbolic meanings, advanced science and became a tool for various political ideologies. This article introduces the role that the mapping of ethnic territories played in political discourse in nineteenth-century Russia.