Музыкант на свадьбе повесившейся: взаимодействие фольклорного текста и народных обычаев
LTMitologinių pasakojimų ir liaudies papročių sąveika iki šiol mažai tyrinėta. Lietuvos, kaip ir kitų šalių, tautosakos tyrinėtojai paprastais liaudies kūryboje siekia surasti žinių apie žmogaus pasaulėžiūrą, išvaizdą ar mitologinių personažų veiksmų priežastis. Kitokį tyrimą išplėtojo B. Kerbelytė, atkreipusi dėmesį į liaudies pasakojimuose veikiantį žmogų. Pasirodo, kad nuo žmogaus veiksmų pasakojimuose, priklauso jo tolesnis santykis su mitologiniais personažais. Taip pat tautosakininkė L. N. Vinogradova atkreipė dėmesį į tautosakos teksto ir ritualo sąveiką tradicinėje slavų kultūroje. Šio straipsnio tikslas – tęsti tautosakos teksto ir ritualo sąveikų tyrimus. Tyrinėjimo objektu pasirinktas mitologinis pasakojimas apie žmogų, kuris vestuvėse pasikorė. Tyrime taikomas struktūrinis-semantinis tekstų analizės metodas. Tautosakos kūrinių fragmentai lyginami su papročiais, aprašytais istoriniuose ir etnografiniuose šaltiniuose, ir kai kuriais archeologiniais duomenimis. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartotekoje aptikta daugiau kaip du šimtai įvairių šio siužeto variantų. Ir tautosakoje, ir vestuvių papročiuose aptinkamas svarbus muzikantų vaidmuo, kurie stebi ritualinius šokius, dalyvauja visoje vestuvių apiegose, kuriose buvo kariamas piršlys. Šis paprotys būdingas tik lietuvių vestuvėms. Būta ir kitų papročių, kurie atsispindėjo tautosakos pasakojimuose. Lyginamoji analizė atskleidžia, kad iš pirmo žvilgsnio fantastiškais atrodantys tautosakos pasakojimai yra glaudžiai susiję su ritualais ir papročiais.
ENThe interaction of mythological tales and folk customs has been little investigated so far. Lithuanian folklore researchers, like their foreign counterparts, typically search for knowledge in folk creation about human world outlook, appearance or the reasons for actions of mythological characters. A different research has been developed by B. Kerbelytė who paid attention to a person acting in folk tales. It turned out that a person’s actions in a tale determined his further relationship with mythological characters. Folklorist L. N. Vinogradova noted the interaction of a folklore text and ritual in a traditional Slavic culture. The aim of this paper is to continue the research of the interaction of a folklore text and ritual. The object of the research is a mythological tale about a person who hanged himself during the wedding. The research employs a structural-semantic text analysis method. The fragments of folklore works are compared with the customs described in historical and ethnographical sources as well as with some archaeological data. Over two hundred versions of this plot have been found in the catalogues of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore. Musicians play a very important role in both folklore and wedding customs; they watch ritual dances, take part in wedding rituals when a matchmaker is hanged. This custom is typical only of Lithuanian wedding. There have also been other customs that are reflected in folk tales. The comparative analysis reveals that folk tales, which seem fantastic at first glance, are closely related to rituals and customs.
