Свадьба "вкрадку" у старообрядцев Литвы
LTNuotakos pagrobimas – vienas populiariausių siužetų pasaulinėje literatūroje ir liaudies kūryboje. Ne visada šis siužetas susijęs su menine išmone; daugelis kūrinių atspindi tikrovę, realią mūsų protėvių ir amžininkų būtį. Nuotakas grobdavo įvairiuose kraštuose ir įvairiose epochose. Tačiau pagrobimas pagrobimui nelygus. Šiame straipsnyje analizuojami ne buitiniai mergičių pagrobimo atvejai, kuriuos nulemdavo konkrečios aplinkybės ar asmeniniai konfliktai, o ilgaamžė paprotinė tradicija grobti nuotaką, kuri yra vienas iš seniausių vestuvių papočių. Tai tradicija, kuri išplito visame areale ir įgavo originalių bruožų. XIX a. antroje pusėje Rusijos etnografiniuose leidiniuose esama įvairių pranešimų apie vestuves su nuotakos išvedimu arba pagrobimu. Šio papročio geografija plati – nuo buvusios Smolensko gubernijos iki Pavolgio. Šie vedybiniai ritualai atliko svarbų vaidmenį įvairiuose Šiaurės Rusijos regionuose: nuotaka turėjo vaizduoti, kad priešinasi pagrobėjams; jaunikis atvykdavo raitas arba pasikinkęs tris arklius; vestuvininkai reikalavo išpirkos arba mėgino neatiduoti nuotakos. Tokių papročių liekanų galima aptikti Vidurio Lietuvoje gyvenančių sentikių vestuvėse. Šie vestuviniai papročiai geriau išlikę Ignalinos krašte. Apskritai, tyrinėjant šiuos vestuvinius papročius, galima kalbėti ir apie visai Lietuvai būdingą tradiciją, ir apie sentikių kultūrai būdingų elementų bendrumą. Neteisinga būtų teigti, jog šią tradiciją sentikiai perėmė iš lietuvių.
ENBride kidnapping is one of the most popular plots in the global literature and folk art. However, it is not always a fictional plot. A great number of works on the topic reflect the reality, the actual lifestyle of our ancestors and their contemporaries. Brides were kidnapped in various countries and epochs. However, there were various types of kidnapping. The article does not analyse ordinary cases of kidnapping of girls caused by specific circumstances or personal disputes. It is concerned with the long-term ritual tradition of bride kidnapping, which is one of the oldest wedding rites. It was a widely spread tradition, which gained original features. A Russian ethnographic publication of the second half of the 19th century contains various reports about weddings where the bride was kidnapped or taken away. The geography of this ritual spreads from the former county of Smolensk to the district of Volga. These wedding rites had an important role in various regions of the Northern Russia: the bride would simulate her struggle with kidnappers, and the groom would arrive to liberate her against a ransom. These rituals can still be observed at weddings of Old Believers living in the Central Lithuania. These wedding rituals have better preserved in the region of Ignalina. In general, when analysing these wedding rites, one can speak about the tradition characteristic of the whole Lithuania and about common features of elements characteristic of Old Believers’ culture. It would be incorrect to claim that Old Believers borrowed this tradition from Lithuanians.
