Представления о месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Представления о месяце и интерпретация видимых на нем пятен в балтийской мифологии
Keywords:
LT
Mitologija / Mythology; Tautosaka / Folklore.
Summary / Abstract:

LTNuo gilios senovės Mėnulis laikomas reikšmingu dangiškosios sferos objektu. Jo suvokimas, susijęs su archajine pasaulėžiūra, aiškiai atsispindi lietuvių ir latvių tradicinėje kultūroje, ypač žodinėje liaudies kūryboje. Mėnulio vaizdinių aptinkama įvairių žanrų liaudies kūriniuose, pirmiausia – etiologiniuose pasakojimuose, maldose, kreipiniuose į Mėnulį ir kai kuriose dainose. Mėnulio personifikacijų sutinkama baltų mitologijoje. Šiame straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Mėnulio vaizdinių ypatumus. Tyrinėjami baltų tradicijoje išlikę motyvai, kuriuose vienaip ar kitaip kalbama apie dėmių, primenančių žmogaus kontūrus, atsiradimą ant Mėnulio. Šie motyvai ir siužetai, susiję su senovės pasakojimais apie pasaulio ir jo elementų sandarą, dar nebuvo tyrinėti baltų mitologijos kontekste. Juos galima aptikti ne tik baltų ir indoeuropiečių mitologijoje, bet ir kitose gana tolimose jai tradicijose. Tyrimas atskleidžia, kad baltų mitologijoje Mėnuo išskiriamas kaip vienas iš pagrindinių dangaus šviesulių, glaudžiai susijusių su žmogumi, fizinėmis ir dvasinėmis jo būties sferomis. Mėnuliui suteikiama sakralinių bruožų: jis personifikuojamas ir sudievinamas, apibūdinamas kaip dievo sūnus arba jaunas dievaitis. Liaudies pasakojimuose atsiskleidžia ypatingos Mėnulio galios – jo poveikis žmogui ir kitiems žemiškiems objektams. Šios galios siejamos su žmogaus avaizdais, matomais ant Mėnulio. Galima manyti, kad Mėnuo buvo laikomas kitapusybės, pomirtinio pasaulio dalimi, į kurią keliaudavo mirusiosios sielos.Reikšminiai žodžiai: Baltų mitologija; Lietuva, Latvja, mėnulis, dėmės, interpretacijos; Lietuvių folkloras; Mėnulis; Baltic mythology; Lithuania, Latvia, moon, smut, interpretation; Lithuanian folklore; Moon.

ENSince ancient times the Moon has been considered a significant object of the celestial sphere. The perception thereof related to the archaic worldview finds a clear reflection in Lithuanian and Latvian traditional cultures, especially in oral folk arts. Images of the Moon can be found in folk arts, especially in etiological stories, prayers, addresses to the Moon and in some songs. Personifications of the Moon are also present in the Baltic mythology. This article focuses on peculiarities of images of the Moon. The motives preserved in the Baltic tradition in one way or another speak about human shaped reflections on the Moon. So far, these motives and stories related to ancient stories about the structure of the world and its elements have not been analysed in the context of the Baltic mythology. They can be come across in the Baltic and Indo-European mythology as well as in more remote traditions. The research reveals that the Baltic mythology distinguishes the Moon as one of the key celestial starts closely related to human beings and the physical and spiritual forms of their existence. The Moon is endowed with sacral features: it is personified, deified and defined as the son of God or a young god. Folk stories reveal special powers of the Moon – its impact on man and other earthy objects. These powers are related to human reflections seen on the Moon. It can be supposed that the Moon was perceived as part of the post-mortem world – the destination of the dead.

ISSN:
0235-7925
Related Publications:
Dievo vaikaitis: žmogaus vieta lietuvių kosmologijoje / Dainius Razauskas. Tautosakos darbai 2011, 42, p. 131-158.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38128
Updated:
2013-04-29 00:04:58
Metrics:
Views: 13
Export: