О названии пароды рыб карп в и.-е. языках

LTStraipsnyje siekiama rekonstruoti žuvies pavadinimo „karpis“ etimologiją. Konstatuojama, jog dėl ypač skirtingų etimologinių aiškinimų ir dėl užtamsintos vidinės formos žodis yra perėjęs į neišvestinių kategoriją. Nei vienoje iš šiuolaikinių kalbų žodžio karpis nebebandoma „dekoduoti“ ir jis kalbos vartotojų yra atpažįstamas kaip pirminis. Bandant paaiškinti žuvies pavadinimo su šaknimi *karp kilmę pasitelkiami lingvistinės geografijos duomenys, metodiniai tyrimai, aptariantys žuvies pavadinimų radimosi principus, taip pat ir ekstraligvistiniai veiksniai. Žuvų pavadinimai pagal kilmę gali būti suskirstyti į grupes: pagal kūno sandarą, spalvą, fiziologinius ypatumus, skonio savybes, taip pat vietą, kurioje veisiasi, neršto laiką arba etnonimų dariniai. Todėl visai pagrįsta manyti, kad ir žuvų pavadinimų, kurių kilmė iš pirmo žvilgsnio nėra aiški, motyvacinis pagrindas yra toks pats. Straipsnyje daroma prielaida, jog žuvies pavadinimas su šaknimi *karp yra kilęs iš indoeuropiečių šaknies *(s)ker apibendrinta reikšme „at(si)skirti“ (lietuvių „skelti“, „skilti“, rusų „резать“, „срезать“). Apžvelgus analogijas balto-slavų, lotynų, graikų kalbose teigiama, kad pavadinimą „karpis“ žuvis yra gavusi dėl tos priežasties, jog neršto metu jos oda pasidengia ataugomis, nuoplaišomis, karpomis. Slavų kalbose galimas dvisluoksnis žodžio „karpis“ kilmės aiškinimas – kaip paveldėto iš indoeuropiečių ir perimto iš vokiečių kalbos jau su „kultūrinio karpio“ pasirodymu.