Zwischen historischer und ethnischer Nation : die litauische Nationalbewegung und die Rolle der Sprache

LTStraipsnyje nagrinėjamas lietuvių tautinis sąjūdis ir kalbos vaidmuo jame. Remiamasi Cz. Miloszso teiginiu, kad modernioji Lietuva yra keleto filologų išradimas. Analizuojama sąjūdžio pradžia, pažymint, kad lietuvių tautinis sąjūdis  telkėsi pirmiausia apie “Aušros” žurnalą, kuriame buvo daug rašoma Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos temomis, propaguojamas tautinis sąmoningumas. Analizuojamas tautinių mažumų ir skirtingų religinių konfesijų koegzistavimas Lietuvoje, jų saviraiška, lietuvių kalbos vaidmuo skirtingais istorijos etapais. Pažymima, kad 15-16 mažiuje lietuvių kalba atliko tik pagalbinį vaidmenį, daugiausia buvo vartojama kasdienėje kalboje. Tada “lietuvių kalba” buvo laikoma aukštaičių tarmė, o žemaičių kalba buvo laikoma nors ir giminiška, bet skirtinga kalba. Pastebima, kad prie Lietuvos prijungtose Rusijos žemėse buvo kalbama rusinų kalba, rusinų kalba buvo ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kalba iki 17 amžiaus vidurio. Apžvelgiama J. Basanavičiaus veikla, J.A. Herbačiausko veikla  tiriant lietuvių kultūros raidą. Analizuojamas A. Smetonos straipsnis “ Lietuvio žymės”, pabrėžiant, kad tai programinis straipsnis, kuriame A. Smetona išdėsto savo pažiūras į lietuvybę, nubrėždamas konceptualiai naują tautos apibrėžimą: lietuviu galima tapti mokantis lietuvių kalbos. Tačiau autorius pažymi, kad vien kalbiniais kriterijais nustatyti Lietuvos ribas yra problemiška, ir tai po pirmojo pasaulinio karo parodė Lietuvos konfliktai su Lenkija ir Vokietija.Reikšminiai žodžiai: Etninis tautiškumas; Etninė tauta; Istorinė tauta; Istoriografija; Kalba; Nacionalizmas; Tauta; Tautinis atgimimas; Tautinis identitetas; Tautinis sąjūdis; Tautinis tapatumas; Tautinė savimonė; Ethnic nation; Ethnic nationalism; Ethnicism; Historical nation; Historiography; Language; Nation; National consciousness; National identity; National movement; National revival; Nationalism.

ENThe article analyses the Lithuanian national movement and the role the language played in it. It is based on Cz. Miloszs's statement that modern Lithuania is an invention made by several philologists. The outset of the movement is analysed by emphasising that the Lithuanian national movement was first concentrated around the journal "Aušra", which wrote about the Lithuanian history, Lithuanian language and promoted national Lithuanian self-awareness. The co-existence of national minorities and various religious confessions in Lithuania, the self-expression and the role of the Lithuanian language in various historical periods are analysed. The author notes that in the 15th–16th c, the Lithuanian language had only an auxiliary role and was used only as an everyday language. It was then perceived as a Žemaitian dialect, and the Žemaitian language was considered to be a different language. It is also noted in the article that the Rusyn language was spoken in Russian regions annexed to Lithuania. The Rusyn language was the language of the Grand Duchy of Lithuania until the mid-17th c. The author also reviews J. Basanavičius and J. A. Herbačiauskas' activities when analysing the development of Lithuanian culture. A. Smetona's article "Lietuvos žymės" is analysed by emphasising that it is a programme article, where A. Smetona presents his attitudes towards Lithuanian identity and offers a conceptually new definition of the nation: one can become a Lithuanian by learning the Lithuanian language. However, the author notes that mere linguistic criteria are not enough to define the boundaries of Lithuania, and this statement was proved by Lithuania's disputes with Poland and Germany after WWI.