Lietuva Antrajame pasauliniame kare

LTRecenzijoje aptariama Arvydo Anušausko ir Česlavo Laurinavičiaus sudaryta knyga „Lietuva Antrajame pasauliniame kare“. Straipsnių rinkinys, parengtas pagal šiai temai skirtos konferencijos pranešimus ir periodiniuose leidiniuose jau skelbtus straipsnius, atskleidžiančius Lietuvos ir lietuvių tautos padėtį pasaulinio gaisro 1939−1945 metų laikotarpiu kai mūsų mažos tautos ir valstybės tarptautinė padėtis buvo labai sudėtinga. Recenzijos autorė palankiai vertina dviejų įstaigų istorikų iniciatyvą, jų sugebėjimą sutelkti ne tik Lietuvos ar jos kaimynų − lenkų, latvių, estų, rusų − istorikus, bet ir Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV tos problematikos tyrinėtojus, kurie atskleidė savo šalių požiūrį į Lietuvos valstybingumo ir kitas problemas Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo. Recenzentė pastebi, kad straipsniai yra nevienodo lygio. Vieni labiau argumentuoti, paremti gausias archyviniais dokumentais, kiti − skirti konkrečiam faktui ar kokios nors problemos apibendrinimui. Dalis tekstų be apibendrinimų ir išvadų. Nepaisant to, rinkinys yra vienalytis − visuose straipsniuose akcentuojama Lietuvos valstybingumo problema Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, jo metu ir po karo. Pažymėtina, kad visuose straipsniuose pateikiama daugiau ar mažiau naujų teiginių, kai kada lietuvių skaitytojui negirdėtų faktų ir apibendrinimų. Recenzijoje atskirai aptariami rinkinio straipsniai, išryškinami jų privalumai ir trūkumai.

ENThe review discusses the book “Lietuva Antrajame pasauliniame kare” [Lithuania in World War II] compiled by Arvydas Anušauskas and Česlavas Laurinavičius. The collection of articles has been compiled on the basis of papers from the conference on this topic and papers that have already been published in periodicals, revealing the situation of Lithuania and the Lithuanian nation during the world war in 1939−1945, when the international situation of our small nation and state was very complicated. The reviewer favourably evaluates the initiative of historians from two institutions, their ability to rally not only the historians of Lithuania or its neighbours – Poland, Latvia, Estonia, Russia, but also the researchers of the topic from Germany, Great Britain, the USA, who revealed their countries’ attitude towards the problems of statehood of Lithuania and other problems during World War II and afterwards. The reviewer notes that the articles are different in their level. Some are more reasoned and based on abundant archive data, whereas others are focused on a specific fact or generalisation of a problem. Some texts do not contain any generalisations and conclusions. Despite this, the collection is integral: all articles focus on the problem of statehood of Lithuania on the eve of World War II, during and after the war. All articles present more or less new statements, facts and generalisations not yet known to Lithuanian readers. The review individually discusses the articles of the collection and highlights their advantages and disadvantages.