Virginija Jurėnienė. Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pirmoje pusėje

LTKnygoje pateikiama daug naujų faktų, leidžiančių Lietuvos moterų praeitį integruoti į bendrą Lietuvos istoriją. Autorė pristato tokių lietuvių moterų kaip Liuda Purėnienė, Felicija Bortkevičienė, Ona Mašiotienė, Magdalena Galdikienė bei daugelio kitų veiklą. Tai moterys, ženkliai prisidėjusios prie to, kad nepriklausoma Lietuva būtų demokratiška. Knygos dalys tarsi visai „netyčia“ sutampa su politiniais pasikeitimais šalyje ir rodo lietuvių moterų judėjimo priklausomybę nuo bendro konteksto, tam tikro savarankiškumo trūkumą. Pirmojoje knygos dalyje yra nagrinėjama neorganizuota, gana sporadiška moterų veikla iki 1905 metų. Antrojoje dalyje autorė atskleidžia moterų įsijungimą į 1905 m. revoliuciją, jų veiklą ne tik su vyrais, bet ir atskirai. Antra dalis apima laikotarpį iki tada, kai Lietuvos Taryba, neturėdama savo sudėtyje nė vienos moters, paskelbė Lietuvos nepriklausomybę ir vėliau 1919 m. lapkričio mėnesį deklaravo visų Lietuvos piliečių lygybę. Tokiu būdu buvo įsipareigota išpildyti ir pagrindinį Lietuvos moterų reikalavimą – suteikti joms lygias politines teises. Todėl knygos trečioji dalis prasideda rinkimais į Steigiamąjį Seimą. Šioje dalyje atkreipiamas dėmesys į įvairias moterų veiklos sferas bei parodoma, kad Lietuvos moterys jautėsi pilnateisėmis pilietėmis ir atitinkamai elgėsi – stengėsi keisti papročius ir įstatymus. Ketvirtoji knygos dalis skirta moterų veiklai Antano Smetonos autoritarinio režimo metais.

ENThe book presents many new facts that allow integrating the past of Lithuanian women in the general Lithuanian history. The author presents the activities of Lithuanian women such as Liuda Purėnienė, Felicija Bortkevičienė, Ona Mašiotienė, Magdalena Galdikienė and many others. These were the women who significantly contributed to the democracy of independent Lithuania. The parts of the book as if totally “accidentally” coincide with the political changes in the country and show dependency of the Lithuanian women’s movement on the overall context as well as the lack of certain independence. The first part of the book examines non-organised, sporadic women’s activities before 1905. The second part reveals women’s involvement in the 1905 revolution, and not only their joint activities with men, but also independent activities. The second part covers the period until the time when the Lithuanian Council, having no women in its composition, declared Lithuania’s independence and later, in November 1919, declared equality of all Lithuanian citizens. This was a commitment to satisfy the main requirement of Lithuanian women, i.e. to grant them equal political rights. Therefore, the third part of the book starts with the election to the Constituent Assembly. This part notes various activity spheres of women and shows that Lithuanian women felt full-fledged citizens and behaved accordingly – they tried to change customs and laws. The fourth part focuses on women’s activities during the period of Antanas Smetona’s authoritarian regime.