Užburti pinigai XIX a. pabaigos žodinėje liaudies kūryboje (iš VUB Rankraščių skyriaus fondų)
LTPinigai yra visuomenės varomoji jėga, be jų neįsivaizduojama civilizuotų žmonių veikla. Žodinėje liaudies kūryboje, be savo tiesioginių funkcijų, pinigai asocijuojasi su laime ir laisve, o jų suradimas yra tarsi atpildas, teikiantis galimybę išsipildyti svajonėms. Todėl neatsitiktinai paslėptų vertybių – savotiško rakto į laimę – suradimas glaudžiai siejasi su legendomis, mitais, neįtikėtinais ir nerealiais įvykiais. Paslėptų pinigų ir liaudies požiūrio į juos problema lietuviškoje istoriografijoje netyrinėta. Pradedant nagrinėti naują temą pirmiausia yra sisteminami šaltiniai. Vieni iš tokių šaltinių yra verbalinės informacijos užrašai, saugomi Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje, Imperatoriškosios geografijos draugijos fonde. Tai 1891–1892 m. iš respondentų lūpų išgirsti faktai ir mitai apie Vitebsko gubernijoje paslėptus tariamus bei tikrus lobius. Užfiksuoti pasakojimai neabejotinai yra valstiečių kūrybos vaisius, leidžiantis geriau pažinti kaimyninio krašto liaudies suvokimą apie turtą ir požiūrį į pinigus. Išnagrinėti klausimą, kaip XIX a. pabaigoje vertybes ir pinigus suvokė šios gubernijos gyventojai, ir yra šios publikacijos tikslas. Įvertinus Imperatoriškosios geografijos draugijos narių surinktą informaciją, galima teigti, kad tik nežymi jos dalis turi realų pagrindą. Visais kitais atvejais žinios lieka nepatvirtintos ir turi aiškius žodinės liaudies kūrybos bruožus. Išgalvotų lobių paslėpimo, suradimo ir su realiais įvykiais nesusiję faktai reikalauja atidesnio mitologijos tyrinėtojų dėmesio.
ENThe problem of hidden money and the folk view of such money have so far not received consistent attention from the researchers of mythology or numismatics in Lithuanian historiography. The aim of this paper is the publication and primary assessment of new sources - the data collected by the Imperial Geographic Society in 1891-1892 and held at the Manuscript Department of the Library of Vilnius University. These 36 inscriptions concerning the supposed and real hoards hidden in the Vitebsk Governorate open the possibilities of better acquaintance with the folk perception of health and attitude to money in the neighbouring country. Only a small part of the collected data has a real basis: only two out of 36 hoards mentioned in the inscriptions were actually found. In other cases the information is not confirmed by artefacts and has clear features of oral folklore. These examples of folklore were transmitted by word of mouth and supplemented by new inventions, thus a thorough analysis of the approach is necessary. The facts of hiding and finding supposed hoards, not related with actual events, require a more attentive assessment of specialists in mythology.
